Europinių teisėjų mantijų paroda LAT: nuo istorijos iki teisinės valstybės svarbos visuomenei

Į šią parodą buvo atkeliavusios daugiau nei 20-ties Europos teismų teisėjų mantijos. Be Europos aukščiausiųjų teismų mantijų buvo eksponuotos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo mantijos.

Taip pat teisme veikė ir ekspozicija apie LAT ištakas ir pirmuosius jo veiklos dešimtmečius atkūrus Nepriklausomybę.

LAT pirmininkė Danguolė Bublienė sako, kad jos vadovaujamam teismui svarbu, kad visuomenė suprastų teismų veiklą, sprendimų logiką bei vaidmenį teisinėje valstybėje.

„Kuo daugiau visuomenė turės patikimos informacijos apie teismų darbą, tuo mažiau liks mitų, stiprės teisingas suvokimas ir gebėjimas vertinti teismų sprendimus. Būtent todėl ieškojome tokios formos, kuri leistų visuomenei priartėti prie teismo ne per abstrakčias sąvokas, o per gyvą patirtį ir istoriją. Ši paroda tapo galimybe pristatyti ne tik teisėjų mantijas, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raidą, jo vietą teisinėje sistemoje bei kelią, nueitą stiprinant teisingumo vykdymą po Nepriklausomybės atkūrimo“, – komentare Eltai sakė D. Bublienė.

2025-ieji metai LAT ir visai Lietuvos teismų sistemai buvo išskirtiniai – lygiai prieš 30 metų pradėjo funkcionuoti po Nepriklausomybės atkūrimo reformuota nauja teismų sistema, o LAT tapo kasaciniu teismu, kuriam įstatymu buvo pavesta formuoti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus.

„Šios parodos tikslas – trumpai žvilgtelėti ir į praeitį ir apžvelgti Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio teismo, ištakas. Europos šalių teisėjų mantijų paroda žymi ir tai, kad LAT teisėjai yra neatsiejama Europos teismų bendruomenės dalis. Europos teisė tapo ne tik teisės taikymo objektu, bet ir mūsų kasdienės praktikos dalimi. 

LAT aktyviai dalyvauja procesiniame dialoge su kitų valstybių teismais, prisideda prie bendros teisinės tvarkos formavimo ir dalijasi praktine patirtimi tarptautiniuose forumuose. Tai reiškia, kad mūsų sprendimai ir interpretacijos prisideda prie Europos teisės vystymosi, o kartu sustiprina Lietuvos teismų indėlį į bendrą teisinį paveldą bei supratimą visoje Europoje“, – teigė D. Bublienė.

Mantijos keitėsi su epochomis

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė sako, kad teisėjo mantija yra daugiau nei vien teisėjo darbo apranga.

„Joje susipina istorija, tradicijos ir kultūra. Vienose šalyse ji mena monarchų prabangą, kitur – bažnytinį paveldą, universitetų autoritetą, revoliucijos idėjas ir lygybės siekį. Mantijų kilmės istorija neatsitiktinai mus nukelia į senovės Romą – juk visi keliai veda į Romą – kur teisėjai dėvėjo baltas togas, plačiu raudonai violetiniu apvadu, simbolizavusiu išskirtinį statusą, autoritetą ir pilietinę pareigą“, – sako teisėja.

Pasak G. Juodkaitės-Granskienės, viduramžiais, kuomet viešpatavo monarchija, buvo stipri bažnyčia ir dvasininkija, teisėjų apranga įgijo dvasininkų abitui būdingų bruožų. Savo ruožtu renesansas ir barokas įnešė savų bruožų – mantijos buvo pradėtos siūti iš prabangių audinių ir puošti kailiu, siuvinėjimais. Būtent šiuo periodu, įsitvirtino juoda mantija, pabrėžianti rimtį, neutralumą ir nešališkumą, o po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ėmusi simbolizuoti ir lygybės principą.

LAT vadovė D. Bublienė sako, kad mantija visais laikais turėjo aiškią simbolinę reikšmę – tai teismo ir teisėjo, kaip veikiančio ne savo, kaip piliečio, o valstybės vardu, nepriklausomumo ir nešališkumo simbolis.

„Įdomi detalė – kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, teisėjai turi dvi mantijas – šventinę, dėvimą ypatingomis progomis ir kasdienę, dėvimą įprastai nagrinėjant bylas. Daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukė šventinė Italijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo mantija. Tai raudono aksomo mantija, puošta aukso spalvos virvutėmis, baltu žabo, apdirbta kailiu. Visgi, kasdieniame teisėjų darbe ši prabanga paslėpta – jie vilki juodas mantijas, tačiau jas vis dar puošia aukso spalvos virvutės ir baltas žabo“, – pastebi D. Bublienė.

Latvijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo mantija – gražus tradicijos tęstinumo pavyzdys. Latvijoje tarpukariu teisėjai vilkėjo tamsiai raudonas mantijas su aksominėmis apykaklėmis ir rankogaliais, o ant galvos dėvėjo aksomines kepurėles. Skirtumus tarp teismų žymėjo auksinės arba sidabrinės juostelės ant jų – kuo aukštesnė instancija, tuo daugiau juostelių. Tad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ši karmino raudona buvo pasirinkta neatsitiktinai – ji sugrįžo kaip valstybės tęstinumo ženklas. Centrinis mantijos akcentas – aukso spalvos grandinė su Latvijos herbu.

Teisėjai turi ir šventines, ir darbines mantijas

Belgijos teisėjai, kaip minėta, turi šventinę ir įprastą mantijas. Belgų, kaip, beje, ir Prancūzijos, Aukščiausiojo Teismo teisėjų mantijas puošia epitogė – siaura raudona juostelė su baltu kailio kvadratėliu, liudijanti apie teisėjo universitetinį išsilavinimą. Beje, įdomu, kad Belgijoje teismo sekretoriai posėdžių metu taip pat dėvi mantijas, tačiau be epitogės.

Grandinė su teisėjo ženklu yra svarbi ir Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo mantijos detalė. Tačiau ją dėvi tik posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas. Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai taip pat dėvi galvos apdangalą, vadinamą biretu, kurį jie užsideda įeidami į teismo salę ir ją palikdami, taip pat skelbdami sprendimą. Tai nėra griežtai įtvirtinta taisyklė, bet sena tradicija, išlaikyta iš pagarbos institucijai. Biretus, be kita ko, dėvėjo ir tarpukario Lietuvos teisėjai.

Portugalijos Aukščiausiojo Teismo teisėjų aprangos išskirtinė detalė yra bronzinė grandinė. Teisėjo ženklo centre esanti piramidė simbolizuoja tris Portugalijos teismų pakopas: apačioje – pirmosios instancijos teismai, viduryje – penki apeliaciniai teismai, ir viršuje – Aukščiausiasis Teismas. Išskirtinė yra grandinės ir simbolika – ji sukurta pagal Senovės Romos „Dvylikos lentelių įstatymą“, laikomą pirmąja rašytine teisės kodifikacija Europoje.

Prancūzijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo šventinė mantija apjungia du Prancūzijos istorinius etapus – raudona mantijos dalis, kaip viduramžių palikimas, simbolizuoja monarcho (valdovo) autoritetą, o juoda – po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įsigalėjusį lygybės siekį.

Liuksemburge Aukščiausiojo Teismo teisėjai vilki juodą vilnonę mantiją. Tokią pat mantiją vilki ir teisėjai, ir prokurorai, ir advokatai, ir teismo sekretoriai. Skiriasi tik kelios smulkios detalės. Tokia tradicija kilo iš Prancūzijos revoliucijos idėjų, kai lygybė tapo pagrindiniu visuomenės principu.

„Filmuose visi esame matę teisėjus su įmantriais baltais garbanotais perukais, tai yra Anglijos teisėjų įvaizdžio dalis. Sklando smagi legenda, esą teisėjai pradėjo juos dėvėti tam, kad teisiamieji jų nepažintų gatvėje. Visgi tikroji priežastis kur kas paprastesnė: perukai Anglijoje atsirado kaip prabangaus prancūziško stiliaus mada, nes teisėjai tiesiog norėjo atrodyti madingai ir elegantiškai, kaip to meto aristokratai. Ir taip perukas, iš pradžių buvęs tiesiog stilingas aksesuaras, tapo vienu stabiliausių Anglijos teisės tradicijos simbolių“, – komentare Eltai teigė D. Bublienė.

Paroda supažindino ir su LAT veikla

Teismo svečiai turėjo galimybę susipažinti su pirmaisiais LAT veiklos dešimtmečiais atkūrus Nepriklausomybę ir išgirsti apie 35 svarbiausias išnagrinėtas Teismo bylas per visus Nepriklausomybės metus.

„Viena iš tokių – Boriso Dekanidzės byla. Tai viena pirmųjų Nepriklausomybės laikotarpiu spręstų bylų apie organizuotą nusikalstamumą ir nusikalstamą grupuotę, nuo kurios nukentėjo tiek visuomenė, tiek žurnalistas Vitas Lingys. Ši byla reikšminga ne tik savo išaiškinimu, bet ir tuo, kad joje paskutinį kartą buvo pritaikyta mirties bausmė. Kiti eksponatai taip pat atspindi svarbius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos etapus ir istorinius sprendimus“, – sako G. Juodkaitė-Granskienė.

Parodoje pristatomi konkretūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą atspindintys eksponatai, leidžiantys susipažinti su teismo istorija ir darbu skirtingais laikotarpiais.

Ekspozicijoje rodomos senosios bylos ir pirmosios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bei sprendimų kopijos, leidžiančios įsivaizduoti, kaip buvo nagrinėjamos bylos ir formuojama teismų praktika. Taip pat pristatomi tarpukario Lietuvos teisės leidiniai, naudoti teismų darbe tuo laikotarpiu, kai Lietuva dar neturėjo savo proceso kodeksų.

Parodoje eksponuojami ir autentiški teisėjų darbo atributai tokie, kaip tarpukario laikų teisėjo plaktukas, spausdinimo mašinėlė, taip pat galima išvysti ne vieną autentišką to meto leidinį – 1928–1929 m. Vyriausiojo Tribunolo sprendimų rinkinį, autentišką 1903 m. kirilica spausdintą baudžiamąjį įstatymą, 1933 m. Valstybės saugumo departamento metinį leidinį apie nusikaltimus ir nusikalstamumą, vienus iš pirmųjų Aukščiausiojo Teismo sprendimų, priimtų atkūrus Nepriklausomybę. Visi šie eksponatai parodo Aukščiausiojo Teismo raidą istorijos ir laiko bėgyje .

Paroda sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo, todėl ją teko pratęsti, buvo daug susidomėjusių teismo veiklos pažinimu ir artimesniu ryšiu su visuomene.

Parodoje apsilankė apie 500 lankytojų. Teismą labai aktyviai lankė Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, jų sulaukta net 26 grupių. Taip pat sulaukta ir gausaus teisės studentų būrio, taip pat kolegų iš kitų teismų, ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos bei Panevėžio.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.