Greitu metu galite tapti nepageidaujamu darbuotoju, pasitikrinkite ar esate rizikos zonoje

Tuo pat metu darbo skelbimuose vis dar pasitaiko atvirų ar užmaskuotų amžiaus ribojimų. Darbdaviai ieško jaunesnių, greitesnių, energingesnių darbuotojų, nors šalyje jau daugelį metų mažėja gimstamumas, o jaunų žmonių į darbo rinką ateina vis mažiau. Tai kelia klausimą, ar darbo rinka iš tiesų pasirengusi senėjančiai visuomenei.

Ekspertai pabrėžia, kad problema nėra vien juoda ar balta. Viena vertus, egzistuoja stereotipai ir diskriminacija. Kita vertus, daliai vyresnių žmonių iššūkių sukelia įgūdžių atnaujinimas ir skaitmeninė atskirtis. Vis dėlto akivaizdu, kad situacija reikalauja sisteminių sprendimų.

Ar tikrai problema per dideli lūkesčiai?

Viešojoje erdvėje pasitaiko nuomonių, kad vyresni darbuotojai darbo neranda todėl, kad prašo nepagrįstai didelio atlyginimo ar nenori pradėti nuo mažesnių pareigų. Socialiniuose tinkluose netrūksta komentarų, esą kas nori dirbti, tas darbą randa greitai.

Tačiau realūs pavyzdžiai rodo kitą pusę. Keturias kalbas mokantis ir devynerių metų patirtį logistikos srityje turintis žmogus, kuriam per keturiasdešimt, gali ilgą laiką nerasti darbo. Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas, ar amžius netampa tylia kliūtimi.

Naršant darbo skelbimus galima rasti pasiūlymų, kuriuose aiškiai nurodomas pageidaujamas amžius. Vienur rašoma, kad ieškomi jauni ir perspektyvūs darbuotojai iki 50 metų, kitur nustatoma riba nuo 18 iki 40 metų. Tai rodo, kad diskriminacija prasideda dar atrankos pradžioje, net neįvertinus kandidato kompetencijų.

Vyresnių darbuotojų vertė ir realūs iššūkiai

Lietuvos verslo konfederacijos atstovai pabrėžia, kad teiginys apie sistemingą vyresnių darbuotojų atmetimą nėra universali taisyklė. Daugelyje sektorių patirtis, patikimumas ir gebėjimas dirbti savarankiškai yra vertinami kaip aiškūs privalumai. Darbdaviams naudinga, kai žmogus gali pradėti dirbti iš karto ir nereikalauja ilgo apmokymo.

Vis dėlto daliai vyresnio amžiaus žmonių darbo paieškos iš tiesų sudėtingesnės. Kartais kliūtis sudaro neatitikimas tarp turimų kompetencijų ir rinkos poreikių. Sparčiai kintančioje aplinkoje būtini skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimas prisitaikyti prie naujų technologijų.

Taip pat svarbus ir pačių žmonių pasitikėjimas savimi. Dalis vyresnių asmenų nuvertina savo gebėjimus ir iš anksto mano, kad konkuruoti su jaunesniais kandidatais nepavyks. Toks nusiteikimas gali tapti rimtesne kliūtimi nei realūs darbdavių lūkesčiai.

Skaičiai, kurie kalba patys

2026 metų sausio pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 159 tūkstančiai bedarbių. Iš jų daugiau nei 61 tūkstantis buvo vyresni nei 50 metų. Tai sudaro beveik 39 procentus visų bedarbių.

Jaunimo iki 24 metų tarp bedarbių buvo gerokai mažiau, apie 10 procentų. Registruotas nedarbas tarp vyresnių nei 50 metų siekė daugiau nei 10 procentų ir viršijo tiek jaunimo rodiklius, tiek bendrą šalies vidurkį. Šie duomenys rodo sisteminę problemą, o ne pavienius atvejus.

Tokia situacija ypač paradoksali, turint omenyje demografines tendencijas. Visuomenė sensta, jaunų darbuotojų mažėja, tačiau būtent vyresni žmonės susiduria su didžiausiais sunkumais įsidarbinant.

Diskriminacija ir stereotipai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodo, kad diskriminacija dėl amžiaus yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai kreipiasi pagalbos. Tačiau oficialūs skundai neatspindi realaus masto, nes daugelis vyresnių žmonių nesiryžta pradėti formalios procedūros.

Diskriminacija gali pasireikšti įvairiais etapais. Ji gali būti užkoduota darbo skelbimuose, pasireikšti pokalbių metu ar sprendžiant dėl paaukštinimo. Vyresni žmonės neretai išgirsta replikas, kad jiems jau laikas ilsėtis ar rinktis lengvesnį darbą.

Dalis darbdavių atvirai pripažįsta skeptišką požiūrį. Manoma, kad vyresni darbuotojai lėčiau prisitaiko, dažniau serga ar dirbs trumpiau. Tokie stereotipai lemia, kad kandidatai gali būti atmesti dar neprasidėjus realiam jų vertinimui.

Skaitmeninė atskirtis ir būtini sprendimai

Papildomą iššūkį kelia skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Tyrimai rodo, kad nemaža dalis vyresnių nei 55 metų žmonių patiria sunkumų naudodamiesi internetinėmis paslaugomis. Kadangi darbo paieškos vis dažniau vyksta skaitmeninėje erdvėje, tai tampa rimta kliūtimi.

Ekspertai pabrėžia, kad problemos sprendimas turi būti kompleksinis. Reikalinga ne tik teisinė apsauga nuo diskriminacijos, bet ir aktyvus vyresnių žmonių profesinis tobulinimas bei perkvalifikavimas. Taip pat svarbu keisti visuomenės požiūrį ir vertinti darbuotoją pagal gebėjimus, o ne gimimo datą.

Senėjančioje visuomenėje ignoruoti vyresnių darbuotojų potencialą tampa ne tik socialine, bet ir ekonomine klaida. Jei nebus imtasi kryptingų veiksmų, ši opi problema gali dar labiau gilėti ir tapti ilgalaikiu darbo rinkos iššūkiu.