Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Masinis bėgimas iš antros pakopos: kas nutiks jūsų pensijai, jei paseksite minią?
Pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė apie 21 proc. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Skaičiuojama, kad per 2026 m. sausį buvo sulaukta šiek tiek daugiau nei 300 tūkst. prašymų pasitraukti iš kaupimo. Tai sudaro apie 21 proc. iš 1,45 mln. gyventojų, papildomai kaupiančių antrojoje pakopoje.
Pranešama, kad didžioji jų dalis tai padarė pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius mažėjo kelis kartus. Kaip teigia pensijų fondus atstovaujanti asociacija, keturi iš penkių savo būsimai pensijai papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antroje pakopoje.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, kad prašymų nutraukti kaupimą pateikimo dinamika atitiko išankstines prognozes. Lyginant su dviem pirmomis metų savaitėmis, šiuo metu jų užregistruojama keliskart mažiau.
Konstatuodamas, kad maždaug tokį gyventojų aktyvumą šiuo klausimu rodė ir išankstinės prognozės, ir Estijos 2021 m. pavyzdys, V. Rūkas tikisi, kad Lietuvoje pavyks išvengti kitos Estijos tendencijos, kai didžioji dalis atsiimtų lėšų buvo išleistos vartojimui.
„Matome, kad pateikę prašymą žmonės aktyviai ieško informacijos apie ilgalaikio taupymo ir investavimo instrumentus, taip pat domisi galimybėmis atšaukti pradinį sprendimą“, – pranešime cituojamas asociacijos direktorius V. Rūkas.
Pasak jo, per 2026 m. sausį pensijų fondai uždirbo daugiau nei 100 mln. eurų.
„Vien per pirmą šių metų mėnesį antrosios pakopos pensijų fondai juose kaupiantiems Lietuvos gyventojams – taip pat ir tiems, kurie jau pateikė prašymus, bet iš papildomo kaupimo dar nepasitraukė – uždirbo per 100 mln. eurų“, – pastebi V. Rūkas.
2025 m. gruodžio pabaigos duomenimis, Lietuvos gyventojai antrosios pakopos pensijų fonduose buvo sukaupę virš 10,6 mlrd. eurų. Bendra pensijų fondų per visą veikimo laikotarpį nuo 2004 m. sukurta nauda – investicijų grąža kartu su jau išmokėtomis lėšomis – viršija 4 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.