Jokiu būdu nesodinkite šio medžio arti daržo: augantis rūgštingumas, nuolatinis pavėsis ir nuodų dozė

Neretai žmonės jį sodina dėl grožio ar privatumo, nepagalvodami apie ilgalaikes pasekmes. Problema ta, kad šis medis ne tik atima gyvybiškai svarbius išteklius, bet ir keičia dirvos savybes taip, kad daržovės praranda galimybę normaliai augti.

Jei toks medis jau stovi jūsų kieme – viskas dar nėra prarasta. Yra būdų, kaip sumažinti jo neigiamą poveikį ir išsaugoti daržą. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kodėl jis toks pavojingas.

Kodėl būtent šis medis kenkia daržui

Pavojingiausias daržo kaimynas – eglė. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo nekaltai: graži, visžalė, suteikianti pavėsį ir jaukumo kiemui. Tačiau eglės šaknų sistema yra labai agresyvi. Nors jos auga negiliai, jos šakojasi labai plačiai ir gali pasiekti net kelis metrus už medžio lajos ribų.

Tai reiškia, kad net toliau nuo eglės augantys daržo augalai bus priversti konkuruoti dėl drėgmės ir maistinių medžiagų. Tokia kova dažniausiai baigiasi prastais derliaus rezultatais.

Kita problema – eglės spygliai. Jie suyra labai lėtai ir rūgština dirvą. Dauguma daržovių geriausiai auga neutralioje arba šiek tiek šarminėje dirvoje, todėl rūgštėjanti žemė smarkiai apsunkina maisto medžiagų, ypač magnio ir kalcio, įsisavinimą. Rezultatas – lapuose atsiranda rudos dėmės, augimas sulėtėja, o derlius tampa skurdus.

Slaptas augimo stabdis

Eglė skleidžia ir alelopatines medžiagas – natūralius junginius, kurie stabdo aplink augančių augalų dygimą ir vystymąsi. Tai biologinis gynybos mechanizmas, tačiau daržovėms jis yra pražūtingas.

Be to, tanki eglės laja užstoja saulės šviesą. Dauguma daržovių yra šviesamėgės, tad pavėsis dar labiau silpnina jų augimą ir mažina derliaus kiekį bei kokybę.

Ką daryti, jei eglė jau auga šalia daržo

Jeigu eglė jūsų kieme auga jau seniai, jos nebūtina iš karto šalinti. Yra keli būdai, kaip apsaugoti daržą nuo jos poveikio.

Pirmiausia verta įrengti šaknų barjerą – specialią užtvarą, įkasamą tarp eglės ir daržo lysvių. Tam galima naudoti geotekstilę ar kitą atsparią medžiagą, kad šaknys negalėtų plisti link daržovių.

Antra, verta apsvarstyti, kokius augalus sodinti šalia eglės. Geriausiai šioje vietoje seksis rūgščią dirvą mėgstantiems augalams – pavyzdžiui, šilauogėms ar spanguolėms. Visgi net ir tokiems augalams reikės daugiau vandens ir trąšų, nes jie vis tiek varžysis su eglės šaknimis.

Trečia, galima reguliariai kalkinti dirvą, kad būtų atstatytas tinkamas pH balansas. Tai pagerins maistinių medžiagų įsisavinimą ir padės daržo augalams atsigauti.

Eglė – gražus, bet pavojingas kaimynas daržui. Ji atima maistą ir vandenį, rūgština dirvą, skleidžia augimą stabdančias medžiagas ir užstoja šviesą. Žinodami šiuos faktus, galėsite priimti teisingus sprendimus – nuo tinkamų kaimynų parinkimo iki apsauginių priemonių įrengimo. Tokiu būdu išsaugosite savo daržą ir mėgausitės gausiu derliumi, net jei eglė ir toliau augs jūsų kieme.