Tušti namai yra masalas vagišiams: ekspertai įspėja, į ką būtina atkreipti dėmesį vykstant atostogauti

Policijos duomenimis, beveik trečdalis visų metų vagysčių įvyksta būtent vasaros mėnesiais, o dažniausiai prarandamas turtas – ne tik žoliapjovės ar kita sodo technika, bet netikėti objektai, pavyzdžiui malkos, baldai ar net maisto atsargos. Kaip išvengti nemalonių situacijų grįžus po atostogų?

Policijos duomenimis, 2024 m. per visus metus buvo fiksuota 691 vagystė, iš jų net 212 įvykio birželio-rugpjūčio mėnesiais. Draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų draudimo žalų skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus teigimu, atostogų meto laukia ne tik žmonės, bet ir vagys.

„Vasara – tai metas, kai vagystės iš namų suaktyvėja. Žmonės dažniau būna išvykę, o būstai paliekami be priežiūros ilgesniam laikui. Tai žino ir vagys. Kasmet pastebime pasikartojančias tendencijas – daugiau vagysčių fiksuojama po ilgesnių savaitgalių, atostogų laikotarpiu, o rugsėjį, kai žmonės grįžta į miestą, padaugėja vagysčių iš sodybų skaičius“, – sako M. Ratkevičius.

Svarbu pasirūpinti namų saugumu

Policijos atstovų teigimu, dažniausiai vagystės įvykdomos dėl žmonių neapdairumo – neužrakintų durų ar langų bei populiariausiose vietose paliktų raktų.

„Dažniausios klaidos – be priežiūros palikti namai, pavyzdžiui, neužrakintos durys, atidaryti langai, kiemo ar garažo vartai, neįjungta signalizacija. Taip pat vagys atkreipia dėmesį ir į tokias smulkmenas, kaip iš pašto dėžutės neišimti laiškai ar reklaminiai bukletai, kelias dienas vakarais neįjungiamos šviesos“, – tvirtina policijos atstovai.

Jie akcentuoja ir dar vieną, dažnai pasitaikančią, klaidą, kurią daro atostogauti išvykstantys žmonės – informacijos viešinimas soc. tinkluose ir jos atnaujinimas iš atostogų vietos. Vagims tai puiki galimybė stebėti, kur yra šeimininkai ir nesunkiai planuoti vagystes.

Vagių taikinyje – nuo žoliapjovių iki maisto atsargų

Policijos atstovai pabrėžia, kad vagišių traukos objektais tampa visas sukauptas turtas – dažniausiai prarandami tokie daiktai kaip žoliapjovės, elektriniai ar kiti įrankiai, dviračiai, įvairi buitinė technika, o kartais ir baldai, malkos, kopėčios ar net maisto atsargos, pavyzdžiui, sultys, bulvės, burokėliai, konservai.

„Žoliapjovės, grandininiai pjūklai, elektriniai grąžtai ir kiti įrankiai – tikra vagysčių „klasika“. Taip pat dažnai dingsta dviračiai, lauko baldai ar net kepsninės. Pastaraisiais metais atsiranda ir naujų „madingų“ grobio objektų, pavyzdžiui, saulės baterijų akumuliatoriai ar elektriniai paspirtukai“, – teigia policijos atstovai.

Gali padėti draudimas

Policijos duomenimis, pastebimas padidėjęs sodybų bei namų draudimų skaičius – gyventojai apsidraudžia ne tik nuo gaisro ar gamtos stichijų, bet ir nuo vagysčių.

Pasak draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovo, visgi pasitaiko atvejų, kuomet draudimo žala negali būti išmokėta dėl gyventojų neapdairumo.

„Dažniausiai keblumų kyla tada, kai nesilaikoma bazinių draudimo sąlygų. Vienas dažniausių atvejų – kai turtas laikomas neužrakintame pastate arba vagystė įvyksta be įsilaužimo žymių“, – sako ekspertas.

Svarbu nepamiršti ir to, kad apsauga gali galioti ne tik gyvenamajame name, bet ir kiemo teritorijoje esantiems daiktams – pavėsinėse laikomiems dviračiams ar įrankiams: „Galima apdrausti ir lauke laikomą turtą, jei jis laikomas pagal paskirtį ir laikomasi papildomų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, aptverta teritorija ar užrakinamas sandėliukas“, – paaiškina M. Ratkevičius.