Prisijunkite
Lapkričio 17-oji kasmet paskęsta purpurinėje šviesoje – ši spalva nušviečia ligoninių fasadus, miestų aikštes ir net tiltus. Tai Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena, simboliškai kviečianti pasaulį nepamiršti vaikų, kurie gyvenimo kelią pradėjo gerokai anksčiau nei tikėtasi. Purpurinė juostelė primena, kad šie maži kariai kasdien įrodo – trapumas gali virsti neįtikėtina stiprybe. Tą patį kelią kadaise išgyveno ir tokios istoriją pakeitusios asmenybės kaip Albertas Einsteinas, Winstonas Churchillis ir Pablo Picasso. Jie visi buvo ankstukai, o jų pavyzdžiai paneigia visuomenėje gajų mitą, kad ankstyvas gimimas pranašauja sudėtingą ateitį. Vis dėlto apie neišnešiotus kūdikius iki šiol sklando daug netikslių įsitikinimų, todėl šiandien, minėdami jiems skirtą dieną, verta juos išsklaidyti remiantis faktais.
Pirmiausia būtina pabrėžti, kad neišnešiotumas nėra liga. Tai aplinkybė, kuomet kūdikis pasaulį išvysta anksčiau, nei baigėsi visas jo natūralus vystymosi ciklas. Dauguma ankstukų, ypač gimusių tarp 34 ir 36 nėštumo savaitės, turi didelę tikimybę augti visiškai normaliai. Medicinos pažanga, specialistų pasirengimas ir moderni įranga leidžia jiems pasivyti bendraamžius dar iki dvejų metų. Iššūkiai egzistuoja, tačiau jie jokiu būdu nereiškia būtinai sudėtingos ateities – tai veikiau kitokios pradžios istorija, kurioje svarbų vaidmenį atlieka nuosekli priežiūra ir kantrybė.
Vienas dažniausių tėvų klausimų – ar neišnešiotą kūdikį galima maitinti krūtimi. Ne tik galima, bet ir būtina, kai tik tai įmanoma. Motinos pienas yra idealus maistas ankstukams, nes jo sudėtis kinta ir prisitaiko prie vaiko poreikių. Jame gausu baltymų, riebalų, antikūnų ir augimo faktorių, kurie padeda apsaugoti dar nebrandžią žarnyno sistemą. Tai itin svarbu siekiant išvengti nekrotizuojančio enterokolito – vienos pavojingiausių ankstukų komplikacijų. Labai anksti gimę kūdikiai iš pradžių gali būti maitinami per zondą, nes jiems trūksta koordinacijos žįsti, ryti ir kvėpuoti. Tačiau specialistai stengiasi, kad kuo anksčiau jie galėtų saugiai pereiti prie tiesioginio žindymo, nes tai skatina optimalią neurologinę ir imuninę raidą.
Tėvai turi milžinišką įtaką savo neišnešiotų kūdikių vystymuisi. Jų prisilietimas, šiluma, balsas ir kvapas suteikia kūdikiui saugumo pojūtį, kuris yra būtinas adaptuojantis prie išorinio pasaulio. „Kengūravimas“, kai kūdikis laikomas ant nuogo tėvų kūno, ne tik emocinis ryšys, bet ir mokslu pagrįsta terapija. Tyrimai rodo, kad taip laikomi ankstukai greičiau auga, stabiliau kvėpuoja, lengviau nusiramina ir jų raida būna lygesnė. Tai paprastas, tačiau nepaprastai veiksmingas būdas padėti mažyliui stiprėti nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų.
Ankstukai yra ypač pažeidžiami kvėpavimo ir virškinimo sistemos sutrikimams, nes jų organai dar nėra iki galo subrendę. Mažųjų plaučiai gali gaminti per mažai surfaktanto – medžiagos, padedančios išlaikyti alveoles atviras. Dėl to jiems gali būti sunku kvėpuoti savarankiškai, prireikia respiratoriaus ar deguonies terapijos. Ilgesnis deguonies tiekimas gali lemti broncho-plaučių displaziją, kuri kartais išlieka ilgai. Virškinimo sistema taip pat nebrandi – mažai fermentų, silpna žarnyno apsauga, todėl didesnė nekrotizuojančio enterokolito rizika. Dažnos maitinimo, virškinimo problemos, refliuksas. Tačiau šiandien neonatologija turi įrankių padėti jiems įveikti šiuos iššūkius saugiau nei bet kada anksčiau.
Neišnešioto kūdikio gimimas – situacija, kurioje kiekviena akimirka kritiškai svarbi. Todėl geriausia, kad ankstukai gimtų aukščiausio lygio ligoninėse, kur dirba kvalifikuoti neonatologai ir akušeriai. Ten galima nedelsiant suteikti būtiną pagalbą: prijungti prie respiratoriaus, suleisti surfaktantą, stabilizuoti kraujotaką, užtikrinti temperatūros, kvėpavimo ir širdies ritmo kontrolę. Specializuota priežiūra ne tik didina išgyvenamumą, bet ir lemia kokybiškesnę ilgalaikę raidą.
Ankstukai gali būti vedami į lauką, kai tik geba palaikyti stabilią kūno temperatūrą. Jei oras prastas, galima rinktis vadinamąjį „pasivaikščiojimą balkone“ – vaikas aprengiamas taip, lyg eitų į lauką, bet vežimėlis pastatomas prie atviro lango ar balkone. Reikėtų vengti itin žemos temperatūros, stipraus vėjo ar karščio. Pirmosiomis savaitėmis geriausia riboti lankytojų srautus, nes neišnešioti mažyliai negauna visų motinos antikūnų, todėl net menka infekcija gali jiems būti pavojinga.
Visi ekspertai sutaria – neišnešioti kūdikiai turi būti skiepijami pagal įprastą kalendorių, skaičiuojant nuo gimimo dienos, o ne pagal koreguotą amžių. Jų organizmas puikiai sugeba suformuoti imuninį atsaką, o skiepų atidėliojimas tik prailgina laiką be apsaugos nuo sunkių infekcijų, kurios jiems gali būti itin pavojingos.
Mitas, kad neišnešioti kūdikiai niekada nepasivys bendraamžių, seniai nebeturi pagrindo. Daugelis jų iki dvejų metų iš esmės nebesiskiria nuo išnešiotų vaikų, o kai kurie vystosi net greičiau. Jie pradeda gyvenimą su papildomu iššūkiu, tačiau nepaprastai greitai jį įveikia, ypač gaudami tinkamą medicininę ir emocinę pagalbą. Tad paminėkime šiandien visi šių mažylių kovą ir norą gyventi kaip ir kiekvienas iš mūsų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.