KTU mokslininkų tyrimas: tikime demokratijos ateitimi, bet valstybės tarnyba vis dar kelia daug nepasitikėjimo

KTU mokslininkų atlikta analizė rodo, kad beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų iš esmės teigiamai vertina tai, kaip demokratija veikia Lietuvoje.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų Demokratijos dienos proga parengtas ir Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomais duomenimis pagrįstas infografikas atskleidžia, kaip Lietuvos gyventojai vertina demokratijos veikimą šiandien, kokias patirtis sieja su praeitu dešimtmečiu ir kokius lūkesčius sieja su ateitimi.

Demokratijos vertinimas

• Dabartis (2024 m.): 47 % gyventojų teigia, kad demokratija Lietuvoje veikia gerai arba labai gerai (2015 m. – 21 %).
• Praeitis: daugiau nei trečdalis (37 %) mano, kad prieš 10 metų demokratija veikė gerai.
• Ateitis: 65 % tiki, kad po 10 metų demokratija Lietuvoje veiks gerai (2015 m. tokią viltį turėjo tik 39 %).

Valstybės tarnybos vertinimas

• 2015 m. 27 % manė, kad valstybės tarnyba tinkamai tarnauja žmonėms, 2024 m. tokios nuomonės laikosi 40 %.
• Vis dėlto šiandien 60 % vis dar vertina, kad valstybės tarnyba nepakankamai atliepia visuomenės poreikius.

Korupcijos valstybės tarnyboje vertinimas

• 2015 m. net 65 % manė, kad korupcija paplitusi „daug“ arba „beveik visur“.
• 2024 m. taip mano 48 %, o dalis gyventojų (37 %) jau priskiria korupciją „vidutiniškai paplitusiai“.

Tyrimų duomenis analizuojantis KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) mokslininkas dr. Vaidas Morkevičius sako, kad Tarptautinės socialinio tyrimo programos apklausose, kurių duomenys atvirai prieinami per LiDA, žmonių klausiama apie įvairių demokratijos aspektų svarbą, pavyzdžiui, socio-ekonominį ar dalyvavimo. Duomenys rodo, kad būtent socio-ekonominis gerbūvis labiausiai svarbus Lietuvos žmonėms, kai kalbama apie demokratiją.

„Šis vertinimas beveik nepasikeitė nuo 2014 m., kai tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą. Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai daug vilčių sieja su demokratija kaip jų socialinės ir ekonominės gerovės nešėja. Antras pagal svarbą aspektas siejamas su demokratija – platesnės galimybės dalyvauti viešųjų sprendimų priėmime. Taigi žmonės nori daugiau tiesiogiai dalyvauti politikoje, įsitraukti į sprendimų priėmimą. Matyt jie linkę manyti, kad dabartinės galimybės dalyvauti politiniuose procesuose vis dar menkos ar nepakankamos“, – sako V. Morkevičius.

Neigiami stereotipai apie biurokratiją

KTU SHMMF mokslininkė dr. Eglė Vaidelytė atkreipia dėmesį į tai,  kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos visuomenės nuomonė apie valstybės tarnybą ženkliai pagerėjo.

„Tai gali būti siejama su skaidresne valstybės tarnybos veikla, augančia viešųjų paslaugų kokybe ir taip pat didesniu pilietiniu sąmoningumu, kai piliečiai aiškiau suvokia savo vaidmenį viešajame valdyme. Tačiau reikia pastebėti, kad vis dar daugiau nei pusė respondentų mano, kad valstybės tarnyba nepakankamai tarnauja žmonėms“, – pabrėžia ji.

Jos teigimu, tokį skeptiškumą gali sąlygoti keli veiksniai. Pirmiausia, nors viešųjų paslaugų kokybė per dešimtmetį išaugo, jų prieinamumas didžiuosiuose miestuose ir regionuose yra nevienodas – gyventojai dažnai susiduria su ilgesnėmis eilėmis, biurokratinėmis kliūtimis.

Antra, visuomenės lūkesčiai valstybės tarnybai nuolat auga, todėl net ir objektyvūs veiklos pagerėjimai ne visada atitinka žmonių suvokiamus poreikius. Trečia, daliai gyventojų įtaką daro neigiami stereotipai apie biurokratiją, kurie išlieka viešojoje erdvėje nepaisant realių reformų.

Gyventojai nepastebi didėjančio skaidrumo

Kalbėdama apie korupcijos paplitimą, profesorė E. Vaidelytė pabrėžia, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva skaidrumo reitinguose pakilo beveik dešimt pozicijų. Remiantis objektyviais duomenimis Lietuva tikrai gali didžiuotis skaidrumu, pasaulio mastu. Apklausos duomenys taip pat rodo, jog visuomenės nuomonė apie korupcijos situaciją gerėja, tačiau didelio proveržio kol kas nėra. Nepaisant visų objektyvių pasiekimų, beveik pusė gyventojų Lietuvoje vis dar laikosi neigiamo stereotipo.

„Tai gali būti siejama su vyraujančiu įsitikinimu, kad korupcija tebėra įsišaknijusi viešajame sektoriuje, ypač tose srityse, kur piliečiai tiesiogiai susiduria su biurokratinėmis procedūromis – sveikatos apsaugos, statybų leidimų ar viešųjų pirkimų“, – sako ji.

Pasak KTU mokslininkės, visuomenės nuomonei didelę įtaką daro ir rezonansiniai atvejai, kurie sulaukia plataus žiniasklaidos dėmesio.

„Todėl svarbu ne tik nuosekliai tęsti antikorupcines priemones, bet ir aktyviai komunikuoti apie pasiektą pažangą, kad visuomenės suvokimas labiau atitiktų realią situaciją“, – akcentuoja ji.