NASA perspėja visą žmoniją: neįtikėtinas mirtinas bumerangas, kuris gali nulemti katastrofinius padarinius

2022 metais įvykdyta misija „DART“ parodė, kad įmanoma pakeisti asteroido orbitą, smogus į jį erdvėlaiviu. Tai suteikė vilčių, jog žmonija gali apsiginti nuo dangaus kūnų, galinčių sunaikinti didžiules Žemės teritorijas.

Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad ši idėja turi ir pavojingą pusę. Ne visada asteroido nukrypimas reiškia išsigelbėjimą. Jei smūgis suduodamas netinkamoje vietoje, asteroidas gali patekti į vadinamąsias gravitacines rakto skylutes. Tokiu atveju jis vis tiek smogs Žemei, tik vėliau, po kelių metų ar net dešimtmečių.

Ši grėsmė rodo, kad planetinės gynybos užduotys yra daug sudėtingesnės nei gali pasirodyti. Reikia ne tik nukreipti asteroidą, bet ir užtikrinti, kad jo nauja trajektorija nesukeltų dar didesnės rizikos.

Kas yra gravitacinė rakto skylutė?

Gravitacinė rakto skylutė, tai nedidelė kosmoso sritis, kurioje planetos gravitacija pakeičia praskriejančio asteroido orbitą taip, kad jis vėliau grįžta ir atsitrenkia į tą pačią planetą. Paprastai tai įsivaizduojama kaip kosminis „fliperio“ aparatas, kuriame kamuoliukas, užuot nuskridęs tolyn, atšoka atgal prie žaidėjo.

Tai reiškia, kad net ir sėkmingai nukreiptas asteroidas gali vėliau tapti dar didesne grėsme. NASA mokslininkas Rahilas Makadia pabrėžė, kad net sąmoningai nukreipdami asteroidą turime užtikrinti, jog jis nepateks į tokią pavojingą zoną.

Sprendimas yra tikslūs smūgio žemėlapiai

Siekiant išvengti šių pavojų, mokslininkų komanda sukūrė vadinamuosius tikimybių žemėlapius. Juose pažymėtos saugiausios vietos, kur galima suduoti smūgį asteroidui, kad jis nepatektų į gravitacinę rakto skylutę. Kiekvienas asteroido paviršiaus taškas turi skirtingą tikimybę nukreipti jį pavojinga trajektorija, todėl tinkamos vietos pasirinkimas yra gyvybiškai svarbus.

Tokių žemėlapių kūrimui reikia detalių duomenų apie asteroidą, jo formą, paviršiaus ypatybes, masę, sukimąsi. Idealiausia, kai šią informaciją galima surinkti erdvėlaiviu iš arti, tačiau jei laiko nėra, mokslininkai remiasi teleskopiniais stebėjimais iš Žemės.

Ankstesnės ir būsimos misijos

Tikimybių žemėlapiai jau sukurti gerai ištirtiems asteroidams, tokiems kaip „Bennu“. Juose netgi pažymėtos optimalaus smūgio vietos. Tai svarbu, nes net tiksliausiai nutaikytas erdvėlaivis gali nukrypti keliais metrais, todėl reikia numatyti galimas paklaidas.

„DART“ misijai pasirinktas asteroidas „Dimorphos“ buvo saugus eksperimentui, nes jo sistema per masyvi, kad galėtų būti nukreipta į Žemę. Tačiau ateityje, susidūrus su realia grėsme, tokio saugumo nebus. Planetinės gynybos misijos turės būti planuojamos itin kruopščiai.

ESA misija „Hera“

Europos kosmoso agentūra rengia „Hera“ misiją, kuri 2026 metų gruodį pasieks „DART“ smūgio vietą. Ši misija suteiks daug vertingos informacijos apie tai, kaip tiksliai veikia asteroidų nukreipimas, ir padės patobulinti metodus.

Iki šiol žmonijai pasisekė, nes nė vienas rimtas asteroidas nebuvo aptiktas tiesiai skriejantis į Žemę. Tačiau astronomai įsitikinę, kad anksčiau ar vėliau bus rastas objektas, keliantis realų pavojų. Tokiu metu žinios apie tai, kur tiksliai reikia pataikyti, bus mūsų vienintelis šansas apsiginti.

Pasiruošimas pavojams

Asteroidų nukreipimas atrodo patrauklus sprendimas, tačiau jis kupinas rizikos. Netinkamai nutaikytas smūgis gali ne panaikinti, o tik atidėti katastrofą. Gravitacinių rakto skylių reiškinys įrodo, kad planetinė gynyba reikalauja milžiniško tikslumo ir kruopštaus planavimo.

Dėl naujų tikimybių žemėlapių, kuriuos kuria mokslininkai, žmonija turi galimybę pasiruošti. Jei ateityje teks susidurti su tikru pavojumi, šie žemėlapiai leis žinoti, kur pataikyti, kad mūsų planeta liktų saugi.