Per Mėnulio užtemimą pastebėta kometa suglumino mokslininkus, ar tai ženklas iš kosmoso gilumos?

Mokslininkams ypatingai pasisekė, nes pastarąjį Mėnulio užtemimą stebėjimo sąlygos buvo idealios. Tai leido užfiksuoti reiškinį, kuris gali praplėsti mūsų supratimą apie šių kosminių kūnų prigimtį.

Šis atradimas primena, jog visata geba nustebinti net tada, kai manome žinantys jos dėsnius. Neįprastas spalvos pokytis suteikia naujų klausimų ir galimų atsakymų apie tarpžvaigždinių kometų sudėtį bei elgesį.

Žalios šviesos transformacija

Rugsėjo 7 dieną, kai Mėnulis buvo paniręs į Žemės šešėlį, astronomai Michaelis Jageris ir Geraldas Rhemannas iš Namibijos pastebėjo, kad kometa „3I/ATLAS“ pakeitė spalvą iš raudonos į žalią. Šis reiškinys užfiksuotas vos praėjus keliems mėnesiams nuo to laiko, kai ji pirmą kartą buvo pastebėta.

Kometa, kurios skersmuo siekia apie 11 kilometrų, keliauja kosmosu 210 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Spalvos pasikeitimas, anot Harvardo profesoriaus Avi Loebo, gali būti susijęs su sparčiu nuodingo junginio, tai cianido išsiskyrimu artėjant prie Saulės. Stebėjimai patvirtino, kad šios medžiagos koncentracija aplink kometą sparčiai didėja.

Netipinė cheminė sudėtis

Duomenys iš „Jameso Webbo“ kosminio teleskopo ir observatorijos „SPHEREx“ parodė, jog kometos dujinė aplinka sudaryta net 87 proc. iš anglies dvideginio. Tai išskirtinai neįprasta, nes dauguma mūsų sistemos kometų daugiausia sudarytos iš vandens ledo. Anglies monoksidas sudaro 9 proc., o vanduo – tik 4 proc.

Dar viena anomalija užfiksuota liepą, kai šviesos plėtimasis buvo nukreiptas Saulės link, o ne nuo jos. Tai prieštarauja įprastiems kometų dėsniams. Be to, „3I/ATLAS“ orbita yra labai neįprasta, tikimybė, kad ji atsitiktinai sutaps su ekliptikos plokštuma, tesiekia vos 0,2 proc.

Lyginimas su ankstesniais tarpžvaigždiniais objektais

Ši kometa palyginta su ankstesniais tarpžvaigždiniais svečiais. „1I/Oumuamua“ neparodė jokio išgaravimo, o „2I/Borisov“ elgėsi kaip įprasta kometa. Dabartinis objektas tarsi sujungia abiejų savybes, bet kartu pasižymi naujomis, dar nepaaiškintomis ypatybėmis.

„ATLAS“ teleskopo komanda užfiksavo „anomalinę evoliuciją“, tai pereita nuo šviesos sklaidos per dulkes prie mažų ledo grūdelių gamybos. Tai dar vienas įrodymas, kad turime reikalą su visiškai naujo tipo reiškiniu.

Mokslininkų atsargumas ir spėlionės

Nors Avi Loeb nevengia užsiminti apie galimą nežemišką kilmę, dauguma tyrėjų laikosi nuomonės, kad tai vis dėlto yra kometa. Vis dėlto žalias švytėjimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Kitose kometose tokia spalva dažniausiai susijusi su anglies junginiais, tačiau šiuo atveju jų nerasta. Tai reiškia, kad priežastis gali būti visai kita, tai dar nežinomas mechanizmas.

Artimiausiu metu kometa pasislinks į kitą Saulės pusę ir kurį laiką bus nematoma. Tačiau gruodį ji vėl priartės prie Žemės saugiu atstumu, leisdama astronomams tęsti tyrimus. Tai suteiks galimybę dar kartą patikrinti neįprastą jos cheminę sudėtį bei spalvos pokyčius.

Mokslas tai nuotolinė kelionė

„3I/ATLAS“ atradimas įrodo, kad visata visuomet slepia siurprizų. Šis objektas, sujungiantis žinomas ir visiškai naujas savybes, tampa unikaliu tyrimų lauku. Jis atskleidžia, jog net ir pažangiausia mokslinė teorija gali būti kvestionuojama, kai pasirodo netikėtas kosminis svečias.

Žalios spalvos transformacija atveria naujus horizontus, o astronomai tikisi, kad ši kometa taps vienu svarbiausių pastarųjų metų tarpžvaigždinių tyrimų objektų. Tai primena, kad mokslas, tai nuolatinė kelionė, kurioje kiekvienas atradimas sukelia dar daugiau klausimų apie mūsų vietą visatoje.