Lietuva sparčiai sensta: jau prognozuojamas vaikų stygius ir senjorų rekordas, kas mūsų laukia?

Prognozės rodo nuoseklų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir spartėjantį visuomenės senėjimą. Numatoma, kad ir toliau išliks neigiama natūrali gyventojų kaita (mirusiųjų bus daugiau nei gimusiųjų), o neigiamą natūralų prieaugį iš dalies kompensuos teigiamas tarptautinės neto migracijos balansas (imigrantų skaičius bus didesnis nei emigrantų).

Lyčių struktūra: moterų išliks daugiau

Prognozuojamu laikotarpiu moterų skaičius Lietuvoje išliks didesnis nei vyrų. 2050 m. pradžioje moterų bus 75,5 tūkst. daugiau nei vyrų, 2075 m. – 30,9 tūkst., 2100 m. – 38,0 tūkst. (2050 m. moterys
sudarys 51,4 proc., 2075 m. – 50,6 proc., 2100 m. – 50,9 proc. visų nuolatinių gyventojų).

Amžiaus grupės: mažiau vaikų ir darbingo amžiaus, daugiau senjorų

2050 m. pradžioje prognozuojama 312,2 tūkst. 0–14 m. vaikų (11,6 proc.), 2075 m. –
261,3 tūkst. (10,9 proc.), 2100 m. – 241,1 tūkst. (11,2 proc.). 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius išaugs iki 808,2 tūkst. 2050 m. ir 868,6 tūkst. 2075 m., o 2100 m. sudarys 810,1 tūkst. (37,6 proc.).

Gimstamumas ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius

Mažėjantis reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius bus vienas iš veiksnių, ilguoju laikotarpiu lemsiančių mažėjantį gimusiųjų skaičių. Pagal prognozes, 2050 m. gimusiųjų bus 20 151,
2075 m. – 17 661, 2100 m. – 15 330 (2025 m. – 19 381).

Svarbi pastaba dėl prielaidų

Prognozės paremtos scenarijuose nustatyta gimstamumo, mirtingumo ir migracijos dinamika, tačiau nevertina naujų veiksnių poveikio ir netikėtų grėsmių (geopolitinių, klimato kaitos ar epidemiologinių) įtakos demografinei kaitai. Esant reikšmingiems tendencijų pokyčiams, scenarijai turėtų būti peržiūrimi; artimiausia peržiūra numatyta 2027 m.