Lietuviai vėl kartos tą pačią klaidą per Vėlines: milijonai žvakių, tūkstančiai automobilių ir jokios ramybės

Tiesa tokia – vos tik prasideda lapkritis, šalies keliai pavirsta į lėtai slenkančių automobilių srautą. O jei dar lyja – nuotaika tampa tokia, kad nei gėlės džiugina, nei uždegtos žvakės primena ramybę. Todėl vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip suplanuoti kapinių lankymą išmintingai ir be papildomo streso.

Jeigu nesinori stovėti spūstyje pusantros valandos, o paskui braidžioti per purvą bandant uždegti sušlapusią žvakę – metas pasiruošti kitaip. Nes ir orai, ir žmonių elgesys per Vėlines kartojasi beveik kaip pagal scenarijų. O geras planas – jau pusė sėkmės.

Kada tikėtis didžiausių spūsčių – faktai, kuriuos patvirtina kasmetinė praktika

Nors oficiali Vėlinių diena – lapkričio antra, žmonės kapines pradeda lankyti dar spalio pabaigoje. Bet didžiausias šurmulys įsivyrauja būtent spalio trisdešimt pirmą ir lapkričio pirmą – kai dalis ima švęsti Visų Šventųjų, o kiti tiesiog išnaudoja laisvą dieną.

Eismo srautai tomis dienomis pasiekia piką – tiek miestuose, tiek regionuose. Prie populiariausių kapinių įprasta matyti kamščius, kuriuose žmonės leidžia geroką dalį savo dienos. Ypač sudėtinga tampa tamsiu paros metu, jei suplanavote kapinių lankymą po 17 valandos, pasiruoškite ne tik spūstims, bet ir vietos automobiliui trūkumui.

Jeigu yra galimybė – rinkitės rytą. Dauguma išvažiuoja po pietų, todėl iki 11-12 valandos situacija dar pakenčiama. O dar geresnė idėja – lankyti kapus spalio viduryje ar paskutinėmis dienomis, kai srautai dar nėra pasiekę piko, o žvakės ir gėlės jau tinkamos.

Orai – neprognozuojami, bet ne neįveikiami

Artėjant šių metų Vėlinių dienoms, orų prognozė Lietuvoje rodo aiškų ženklą – lietūs ir padidėjusi drėgmė vis dar tikėtini. Pasak oficialių šaltinių, šalies padangę puikiai aprašė „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“: lapkričio pradžioje dažniau užklumpa ciklonai, debesuota su lietumi, o temperatūra gana žema.  

Tokioje aplinkoje, jei keliaujate į kapines, verta numatyti kelis šalčio variantus. Nors oras nebūtinai bus dramatiškas, bet tikimybė, kad žvakė gaus lietaus lašų ar vėjas pūstels, gana didelė.

Pagrindinis patarimas – pasinaudoti šia prognoze kaip įspėjimu, o ne priežastimi atsisakyti vizito. Tai nėra signalas, kad viskas nenuoseklu – tiesiog reikia prisiderinti: pasiruošti tinkamai ir nesukti galvos dėl skubančio oro.

Kaip suplanuoti lankymą protingai, kad netektų keiktis eismo kamščiuose

Didžiausia klaida – važiuoti nepasidomėjus kelių situacija. Prie didesnių kapinių dažnai įvedami laikini eismo pakeitimai, uždaromi pravažiavimai ar įrengiami papildomi ženklai. Verta iš anksto pasižiūrėti informaciją savivaldybės svetainėje ar naujienų portaluose, nes paskutinę minutę net „Google Maps“ būna bejėgis.

Jeigu kapinės – toli, verta sujungti kelias vietas vienu kartu. Pasiplanuoti maršrutą, įvertinti, kur galima sustoti, o kur geriau praeiti pėsčiomis. Kartais artimiausias kelias tampa ir lėčiausias – ypač jei visi važiuoja ta pačia kryptimi.

Dar vienas patarimas – nebijoti lankyti kapų ne tik Vėlinių dieną. Daugelis žmonių vis dar jaučia pareigą atvažiuoti būtent tada, nors niekas nedraudžia padaryti tai kelios dienos prieš ar po. Giminaičiams svarbus prisiminimas, ne data. Be to, tuomet žvakės dega ilgiau, o gėlės ne taip greitai sušąla.

Žvakės, gėlės ir purvinas kapas – kaip viską sutvarkyti prieš lietų?

Vienas iš būdų išvengti streso – pasirūpinti viskuo iš anksto. Kapavietę tvarkyti bent kelios dienos prieš, kai mažiau žmonių, daugiau vietos automobiliui, mažiau triukšmo. Tuomet galima ramiai išravėti, pasodinti visžalius augalus, padėti dekoracijas, kurios neskraidys nuo vėjo.

Žvakes geriausia statyti tik tą dieną, kai jos tikrai bus uždegtos. Jeigu įdedate jas per anksti – didelė tikimybė, kad užsidegs tik vėliau, kai jau bus sušlapusios. Naudinga turėti kelias atsargines žvakes automobilyje – tam atvejui, jei jau kapinėse suprasite, kad kažkas netinka.

Jei bijote, kad kapas bus purvinas – naudinga su savimi turėti paprastą maišelį ar dėžę, į kurią galima įsidėti šiukšles ar senas dekoracijas. Taip nereikės papildomai sukti galvos, kur ką mesti, kai pradės lyti.

Ne spindesys, o ramybė – tikrasis Vėlinių tikslas

Labai dažnai žmonės per Vėlines ima lenktyniauti su kaimynais. Kieno kapas gražesnis, kur daugiau gėlių, kiek žvakių. Bet iš tikrųjų, svarbiausia yra prisiminimas. Uždegta žvakė – tik ženklas, o ne varžybos.

Todėl ir planuojant vizitą verta galvoti apie tai, kas svarbu būtent jums. Jeigu tai – tyli malda ar prisiminimas mintyse, jam nereikia nei šventės minios, nei sauso oro. Viską galima atlikti paprastai, bet nuoširdžiai.

O jei dar sugebėsite visa tai padaryti be kamščių, be skubėjimo, be sušlapusių batų ir su gera nuotaika – vadinasi, Vėlinės pavyko taip, kaip ir turėtų būti. Ramiai, oriai, su mintimi apie tai, kas jau išėjo, bet vis dar yra jūsų širdyje.