Mieste skelbiama ekstremali situacija: ne diena, o katastrofa, nuostoliai skaičiuojami milijonais eurų

Pagrindinė to priežastis – šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais praūžusios stichinės šalnos, sunaikinusios dalį žemės ūkio kultūrų ir sukėlusios rimtą pavojų vietos ūkininkų pajamoms bei ūkio sektoriaus stabilumui.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis, šalnos fiksuotos net keturis kartus aktyviosios vegetacijos laikotarpiu. 

Speciali vertinimo komisija, sudaryta gegužės 8 dieną, įvertino ūkininkų pranešimus ir nustatė, kad nukentėjo daugybė kultūrų, žieminiai kviečiai, rapsai, kvietrugiai, miežiai, avižos, liucernos, pievos, vaismedžiai ir uogos.

Iš viso sulaukta 117 pranešimų iš skirtingų seniūnijų, tarp jų labiausiai nukentėjo Raitininkų (72 proc.), Pivašiūnų (67 proc.), Daugų (64 proc.) bei Butrimonių (61 proc.) seniūnijos. Mažesnius, bet vis tiek reikšmingus nuostolius patyrė Alytaus, Krokialaukio, Punios, Alovės, Simno, Miroslavo ir Nemunaičio seniūnijos.

Nors viso Alytaus rajone žemės ūkio kultūromis apsodinta apie 65 tūkstančius hektarų, šalnos paveikė net 30 tūkstančių hektarų, o nuostoliai sudaro apie 45 proc. viso užsodinto ploto.

Pasekmės ir pagalbos galimybės

Situaciją komentavęs vicemeras Aurimas Truncė pažymėjo, kad žala yra reikšminga ir apimanti plačią teritoriją. Pasak jo, susidariusi padėtis kelia pavojų ne tik ūkininkų pajamoms, bet ir viso sektoriaus tvarumui.

Paskelbus ekstremalią situaciją, atsiranda galimybės taikyti įvairias pagalbos priemones nukentėjusiems asmenims. Tarp jų – valstybės parama už prarastą derlių, mokesčių atidėjimai, neskaičiuojami delspinigiai, socialinių įmokų nukėlimas, galimybė gauti lengvatines paskolas bei kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos per Kaimo plėtros programą.

Savivaldybės pripažinimas, kad šalnos turėjo didelį poveikį, padeda įforminti žalos mastą ir leidžia ūkininkams greičiau ir paprasčiau gauti kompensacijas per oficialiai sudarytas komisijas.

Tai vienas skaudžiausių smūgių Alytaus žemės ūkiui per pastaruosius metus. Savivaldybės ir žemdirbių viltys – ne tik valstybės pagalboje, bet ir palankesnėse gamtos sąlygose artimiausiais sezonais.