Nauja sekso mada iš JAV jau pasiekė Lietuvą: mažiau veiksmo, daugiau jausmo, ar mes tam pasiruošę?

Slow sex – tai pavadinimas, kuris pirmą kartą nuskambėjo JAV, bet netruko prigyti visose Vakarų kultūros dalyse. Lietuva – ne išimtis. Iš pradžių skeptiškai sutikta naujovė pamažu randa vietą ne tik porų pokalbiuose, bet ir realybėje. Skamba lėtai, bet vyksta greitai – pokytis jau čia, vos už kampo.

Kodėl ši mada vadinama revoliucine ir kas paskatino žmones žengti žingsnį atgal nuo greito tempo, prie kurio įprasta visur kitur? Galbūt tai susiję su nuovargiu. Gal su tuo, kad poros nori tikro ryšio, o ne tiesiog fizinio kontakto. O gal tai tiesiog naujas būdas iš naujo atrasti vienas kitą – be įtampos, lūkesčių ir spaudimo kažką pasiekti.

Ne apie pozas, o apie būseną

Daugelis mano, kad intymumas yra technika. Kad viską lemia žinojimas, kaip ir kada. Tačiau lėtas seksas griauna šį įsitikinimą. Čia svarbiausias – buvimas. Ne rezultatas, o procesas. Ne kulminacija, o kontaktas. Esmė – būti su kitu žmogumi ne tam, kad kažką įrodyti ar įvykdyti, bet tam, kad išbūti, įsiklausyti, pajusti.

Kai kurie seksologai teigia, kad būtent šis požiūris padeda išspręsti senus porų konfliktus. Nes kai nebelieka lenktynių, atsiranda erdvė tam, kas tikra – švelnumui, žvilgsniui, prisilietimui. Kai nelieka spaudimo, atsiranda smalsumas. Kai nelieka baimių, gimsta atvirumas.

Lietuviai – dar atsargūs, bet smalsūs

Nors slow sex idėjos jau sklando Lietuvoje, daugelis dar tik stebi iš šono. Psichologai pastebi, kad vis daugiau porų kreipiasi su klausimais, susijusiais ne su „kaip tai daryti“, bet su „kodėl mums sunku tiesiog būti kartu“. Lytinis gyvenimas ilgai buvo tarsi techninis veiksmas, o dabar jis virsta emocine patirtimi, kurią reikia ne atlikti, bet išgyventi.

Poros, išbandžiusios šią praktiką, dalijasi tuo pačiu – buvo keista, bet gera. Pradžioje kyla nejaukumo, nes reikia išlįsti iš įprastų modelių. Tačiau kai nebereikia vaidinti, kai viskas tampa paprasta, bet tikra – tai pradeda veikti. Kai kam tai primena meditaciją. Kiti sako – tai tarsi lėtas šokis, kurį šoki ne dėl publikos, bet dėl savęs ir kito.

Ką sako mokslas?

Moksliniai tyrimai vis dar gausūs apie fiziologinį seksą, tačiau emocinės pusės analizė vis dažniau atsiduria psichologijos lauke. Ir čia lėtas seksas užima tvirtą vietą. Pastebėta, kad poros, kurios reguliariai skiria laiko intymiam artumui be tikslo, dažniau jaučia pasitenkinimą santykiais, rečiau patiria seksualinių problemų ir stipriau jaučia tarpusavio ryšį.

Be to, lėtesnis tempas padeda mažinti nerimą, stiprina pasitikėjimą ir mažina spaudimą, kurį dažnai kelia stereotipai ar net pornografijos vaizdiniai. Taip pat tai skatina empatiją, juk klausytis, matyti ir jausti kitą žmogų, tai daugiau nei fizinis kontaktas.

Ar ši mada ilgam?

Slow sex nėra greitas triukas, o įprotis. Ir kaip su visais įpročiais, jis reikalauja laiko, noro ir, svarbiausia, abiejų partnerių pritarimo. Tai nėra sprendimas visoms problemoms, bet tai gali tapti tilteliu tarp žmonių, kurie gyvena šalia, bet jaučiasi toli.

Šis pokytis neįvyksta per vieną naktį. Bet jis galimas. Ir jau Lietuvoje – ne tik knygose ar tinklalaidėse, bet realiuose žmonių santykiuose.

Pasiryžimas keistis – pirmas žingsnis

Jeigu ši mintis sukelia šypseną, susidomėjimą ar net nepatogumą – vadinasi, ji jau palietė. Ir galbūt tai ženklas, kad laikas išbandyti kažką kitaip. Ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad norisi. Nes niekas nepasikeis, jei viskas liks kaip buvę.

Lėtas seksas – ne mada, o pasirinkimas. Ir kiekviena pora gali nuspręsti, ar jie pasiruošę eiti ne greičiau, bet giliau. O tam nereikia nei specialių žinių, nei papildomų priemonių. Užtenka norėti iš tikrųjų susitikti – ne kūnais, o buvimu.