Aplinkos ministerija siūlo sprendimus, kaip paskatinti gyventojus aktyviau rūšiuoti maisto ir kitas atliekas

Susitikimo metu aptarta biologinių atliekų surinkimo situacija pernai ir šiemet, pasidalinta ateities įžvalgomis.

Ministerijos duomenimis, 2024 m., kuomet įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei 2023 m., kai tai daryti dar buvo neprivaloma (2023 m. buvo surinkta maždaug 3,5 tūkst. tonų maisto ir virtuvės atliekų).

Žaliųjų atliekų, tarp kurių patenka nedidelė dalis kartu surenkamų augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekų, iš gyventojų praėjusiais metais surinkta beveik 70 tūkst. tonų, tai penktadaliu daugiau nei 2023 m. Be to, į šiuos kiekius nėra įskaičiuotos gyventojų namų ūkiuose sukompostuotos maisto ir žaliosios atliekos.

Pernai daugiausiai maisto ir virtuvės atliekų iš gyventojų surinko Alytaus regionas (4 258 tonų), Vilniaus regionas (2 813 tonų), Panevėžio regionas (1 749 tonas). Preliminariais skaičiavimais, šiemet I ketvirtį daugiausiai maisto ir virtuvės atliekų iš gyventojų surinkta Kauno (785 tonos), Alytaus (727 tonos), Vilniaus (571 tona) ir Panevėžio (540 tonų) apskrityse. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, surinktas beveik dvigubai didesnis šių atliekų kiekis.

Tačiau kai kuriuose regionuose žaliųjų atliekų ir maisto atliekų surinkimas 2025 m. I ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, dar kartą akcentuota kaip svarbu, kad savivaldybės gyventojus kviestų rūšiuoti šias atliekas, rengdamos edukacines ir kitas priemones.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano nuostatas, Aplinkos ministerija planuoja inicijuoti Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano keitimą  nuo 2027 m. savivaldybėms nustatant  biologinių atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis. Priėmus tokį sprendimą tikimasi, kad savivaldybės skatins gyventojus rūšiuoti tokias atliekas. Taip bus prisidedama įgyvendinant Lietuvos užduotį pasiekti 60 proc. komunalinių atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui rodiklį 2030 m.

Šiandien  maisto atliekas atskirai rūšiuoti sudaryta galimybė 51 iš 60 savivaldybių (miestuose ir didesnėse gyvenvietėse) gyventojams. Kai kurios savivaldybės tai daro  jau nuo 2019 metų (pvz., Alytaus savivaldybė). Kitos savivaldybės surinkimą organizavo nuo praėjusių metų pradžios (pvz., Vilniaus regionas)  arba dar vėliau – Kauno mieste rūšiavimas pradėtas pernai rugsėjo 1 dieną.

Kiekviena savivaldybė pati nustato savo gyventojams maisto ir virtuvės atliekų  rūšiavimo ir surinkimo tvarką. Tačiau, Aplinkos ministerijos manymu, biologinių atliekų surinkimo ir perdirbimo užduočių nustatymas ir mokestinių lengvatų taikymas, savivaldybėms pasiekus šias užduotis, gali būti papildomas paskatinimas savivaldybėms. kurios renka tik augalinės kilmės maisto atliekas (pvz., bananų žieves, obuolių graužtukus), užtikrinti gyventojams galimybę rūšiuoti ir gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvies atliekas ir t. t.).

Buvo atkreiptas dėmesys, kad savivaldybės turi aktyviau teikti informaciją gyventojams apie teisingą atliekų išrūšiavimą, skelbdamos informaciją savo tinklalapiuose ir pakeistų lipdukus ant konteinerių su informacija piktogramomis. Informavimo tikslas – pagerinti pirminį atliekų išrūšiavimą.

Renginyje taip pat buvo pristatyta Aplinkos ministerijos parengta Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairių, patvirtintų Vyriausybės 2023 m., įgyvendinimo ataskaita už 2024 m. laikotarpį. Duomenis šiai ataskaitai pateikė Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijos bei savivaldybės.

Šiose gairėse yra numatyta 60 įvairių priemonių, prisidėsiančių prie efektyvaus išteklių naudojimo, aplinkai draugiškos gamybos, tvaraus ekonomikos augimo, atliekų mažinimo ir inovatyvių technologijų kūrimo. Šioms priemonėms įgyvendinti iki 2035 m. planuojama skirti  4,5 mlrd. eurų. Didžioji lėšų dalis bus skirta pastatų renovacijai.

Planuojama įgyvendinti ir kelias naujas priemones: numatyti kompensacijas remontuojantiems daiktus ir pakviesti miestus dalyvauti naujos Beatliekių miestų sertifikavimo iniciatyvos, (angl. Zero Waste Cities), skirtos kurti tvarius, atliekų mažinimo siekiančius miestus projekte. Šiemet jau kelios savivaldybės susidomėjo šia iniciatyva.

Taip pat buvo pakviesta kartu ieškoti būdų, kaip padidinti Lietuvos žiediškumo indeksą, kuris 2023 m. siekė tik 3,9 proc. (ES vidurkis – 11,8 proc.) ir yra vienas prasčiausių ES. Tęsti diskusiją šiuo klausimu sutarta Aplinkos ministerijos inicijuojamos tarpinstitucinėje darbo grupėje Žiedinės ekonomikos stebėsenai įgyvendinti.