Ar Lietuva pasiruošusi karui? Žadama daugiau pinigų ir priedų, bet kariai vis tiek traukiasi, atskleista, kodėl

Tačiau ar vien finansinė motyvacija pakankama? Ministerija pripažįsta, kad daug svarbesnis veiksnys – karių savijauta tarnyboje ir psichologinė atmosfera daliniuose.

KAM pateikė Seimui įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama 7 proc. padidinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimų koeficientus. Taip pat numatyta padidinti priedus už ypatingą pareigų specifiką, specialiąsias operacijas ir pasirengimą joms, čia priedas augtų nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio. 

Įvedami nauji priedai už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, kovinio budėjimo metu vykdomas užduotis ir ilgesnį darbą kitoje vietoje – siūlomas 0,11 bazinio dydžio papildymas.

Tuo pat metu šauktiniams, priklausomai nuo tarnybos tipo, mokama nuo 140 iki 364 eurų per mėnesį. Pasirinkusiems tarnybą savanoriškai – 30 proc. didesnė išmoka. Šiek tiek mažiau gauna tie, kurie buvo pašaukti ar išreiškė norą būti pašaukti pirmumo tvarka, jiems skiriamas 15 proc. priedas.

Kas šiandien iš tikrųjų uždirba kariuomenėje?

Remiantis 2024 metų IV ketvirčio duomenimis, Lietuvos kariuomenėje valstybės tarnautojų atlyginimai „ant popieriaus“ siekia nuo 2970 iki 4504 eurų per mėnesį. Mažiausiai gauna vyresnieji specialistai, daugiau – vyriausieji specialistai ir patarėjai. 

Daugiausiai uždirba vyresnieji patarėjai ir skyriaus vedėjai – jų atlyginimai artėja prie 4500 eurų. Tačiau eiliniai kariai ir jaunesni karininkai, ypač be ilgametės patirties ar aukštų laipsnių, uždirba gerokai mažiau.

Pagal dabartinę tvarką, karių atlyginimai priklauso tik nuo laipsnio ir ištarnautų metų. KAM pabrėžia, kad karjeros augimas priklauso nuo vadovų vertinimo, kvalifikacijos ir tarnybos patirties.

Problemų daugiau nei tik pinigai

Nors atlyginimai didinami, o išmokos peržiūrimos, vis dažniau garsiai kalbama apie psichologinę atmosferą kariuomenėje. Patys kariai užsimena apie negerą mikroklimatą, nepakantumą klaidoms, neformalų spaudimą ir net patyčias. 

Tapatybės nenorėjęs atskleisti karys kalbėjo apie atvejus, kai kolektyvo santykiai tapo pagrindine pasitraukimo priežastimi. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pripažino, kad jam tekę pasirašyti ne vieną atleidimą dėl to, kad karys tiesiog nebenorėjo tęsti tarnybos. 

Šiuo metu ministrės pareigas einanti Dovilė Šakalienė pažymi, kad net 80 proc. pasitraukimo priežasčių yra pataisomos, o didžiausias iššūkis – motyvacija ir emocinis komfortas.

Apklausos, patirtys ir skaičiai

Ministerija žada artimu metu atlikti karių apklausą, kad aiškiau suprastų, kokių pokyčių tikimasi iš vidaus. Tuo metu Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad ilgiau tarnaujantys kariai įgyja itin svarbios patirties, kuri būtina ruošiant naujus karius ir stiprinant nacionalinį saugumą.

Per pastaruosius 10 metų profesinės tarnybos karių skaičius padidėjo 60 proc., tačiau dar trūksta mažiausiai 1 000 žmonių. Tai lemia ne tik atlyginimai ar tarnybos sąlygos – tai ir vertybiniai dalykai.

Tą liudija ir statistika. „Spinter tyrimai“ duomenys rodo, kad tik 2 iš 10 apklaustųjų rimtai svarstytų apie valstybės gynimą ginklu. 6 iš 10 tokią idėją atmeta visiškai. Tai signalas, kad kariuomenės įvaizdis ir ugdymas turi prasidėti ne tik daliniuose, bet ir mokyklose.

Ko tikėtis toliau?

Nors Krašto apsaugos ministerija deda pastangas motyvuoti karius finansinėmis priemonėmis, akivaizdu, kad vien tik pinigai problemos neišspręs. Reikia kompleksinio požiūrio - karinės infrastruktūros tobulinimo, vadovavimo kultūros pokyčių, aiškesnių karjeros galimybių ir psichologinės paramos stiprinimo.

Tik tuomet kariuomenė gali tikėtis ne tik pritraukti naujus žmones, bet ir išlaikyti jau tarnaujančius – lojalius, motyvuotus ir pasirengusius ginti valstybę.