Atostogos gali kainuoti labai brangiai: liepa tampa brangiausiu mėnesiu daugeliui Lietuvos gyventojų

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pastaraisiais trejais metais fiksuota bene 700 vagysčių ir piktavališko turto sugadinimo atvejų, o bendra padaryta žala viršijo 250 tūkst. eurų. Ekspertai pažymi, kad nusikaltėlių taikiniu vis dažniau tampa brangesnis, tikslingai pasirenkamas turtas.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vasaros mėnesiai išlieka vienu iš rizikingiausių laikotarpių turto saugumui. Vien liepos mėnuo jau trečius metus iš eilės patenka tarp tų laikotarpių metuose, kai fiksuojama daugiausia vagysčių ir piktavališko turto sugadinimo atvejų.

„Būtent liepos ir rugpjūčio mėnesiais įvyksta apie 20–25 proc. visų metų vagysčių ir piktavališko turto sugadinimo atvejų. Šis laikotarpis sutampa su atostogų sezonu, kai sumažėja turto priežiūra ir išauga jo pažeidžiamumas“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius A. Juodeikis.

Ekspertas pabrėžia – visas lauke esantis turtas, pavyzdžiui, kepsninės, lauko baldai, paspirtukai, dviračiai, dekoro ir apšvietimo elementai ar net inžinerinės sistemos gali tapti lengvu taikiniu ilgapirščiams. Todėl vasarą saugumo sprendimai turi apimti ne tik būsto vidų, bet ir namų kiemus bei terasas.

Kodėl reikia galvoti plačiau nei šarvuotos durys

Pasak A. Juodeikio, kuo daugiau turto laikoma lauke ar neapsaugotose vietose, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps pažeidžiamas – deja, šuo kieme ar kaimynų budrumas nebėra pakankamas saugiklis.

„Vagystės dažnai įvykdomos itin greitai ir profesionaliai. Todėl vertingi daiktai turėtų būti laikomi užrakinamose patalpose ar specialiose saugojimo dėžėse, o namų teritorija aprūpinta stebėjimo kameromis, judesio jutikliais ar kitomis prevencinėmis priemonėmis. Gyventojams būtina išlikti budriems, ypač išvykstant atostogų ar savaitgaliui, nes net trumpas nebuvimas namuose gali būti išnaudotas kaip palankus metas vagystei“, – pabrėžia ekspertas.

A. Juodeikis atkreipia dėmesį, jog norint apsaugoti vidaus ir lauko turtą, neprarasti budrumo būtina viso vasaros sezono metu. Pavyzdžiui, maksimaliomis žalomis išsiskyrė 2023 m. rugpjūtis – užpernai tai buvo vienas nuostolingiausių vasaros mėnesių.

„Tuo laikotarpiu fiksuoti atvejai akivaizdžiai parodė, jog tiek viduje, tiek lauke laikomas turtas, jei neapsaugotas tinkamai, gali tapti lengvu taikiniu ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių. Tokiose situacijose dažnai nukenčia ne tik daiktai, bet ir pastato struktūra bei inžineriniai sprendimai, kurių atstatymas reikalauja didelių lėšų ir laiko. Todėl efektyvi prevencija – tiek fizinė, tiek technologinė – turėtų būti neatsiejama kiekvieno namų ūkio saugumo dalis“, – pažymi A. Juodeikis.

Labiausiai pažeidžiami – individualūs gyvenamieji namai

Pastarųjų trejų metų „Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat atskleidė, jog dažniausiai vagys taikosi į individualius gyvenamuosius namus. Šiuo laikotarpiu fiksuota daugiau nei 580 incidentų, o vien liepos mėnuo pernai išsiskyrė didžiausiu žalų skaičiumi (74 atvejai).

Tuo tarpu butuose vasaros vagysčių žalų mastas gerokai mažesnis – per kiekvieną sezoną registruota po 10–12 atvejų. Panaši situacija su pagalbiniais pastatais, kur šiltuoju metu laiku įvyksta tik pavieniai incidentai.

„Individualūs namai dažnai stovi atokiau, turi daugiau prieigų – terasas, garažus, stogines – o saugos sprendimai ne visuomet pakankami. Be to, juose sukaupiama daugiau vertingo turto, ypač lauko erdvėse. Priešingai nei butuose, kur kaimynystės artumas natūraliai didina apsaugą, dėl išvykų ir atostogų tušti individualūs namai tampa lengvu taikiniu. Vagysčių pavojui neišvengiamai priskirtini ir pagalbiniai statiniai – garažai, sandėliukai, ūkiniai pastatai – kuriuose neretai laikomas vertingas, bet lengvai išnešamas turtas“, – aiškina A. Juodeikis.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į turto lokalizavimą: dažnai vertingi daiktai laikomi vienoje vietoje, todėl įsilaužus pasisavinamas ne vienas, o keli daiktai ar įrenginiai – tai reikšmingai didina nuostolių mastą.

„Net ir nesėkmingi bandymai dažnai palieka piktavališko sugadinimo žymių – nuo išlaužtų durų, vartų, išdaužtų langų iki sugadintos signalizacijos sistemos, elektros instaliacijos ar net sulaužytų baldų bei vidinių apdailos elementų. Tokie atvejai rodo, kad ilgapirščiams nebūtina pasisavinti turto, jog padaryta žala būtų reikšminga, dažnai vien bandymas įsibrauti sukelia rimtų finansinių nuostolių ir pareikalauja ilgo bei brangaus atstatymo proceso“, – akcentuoja A. Juodeikis.

Ekspertas primena pagrindines namų saugumo priemones, kurių reikėtų imtis siekiant apsaugoti turtą šiltuoju metų sezonu:

• Naudokite kompleksines apsaugos sistemas. Vien šarvuotų durų neužtenka – veiksmingą apsaugą užtikrina signalizacijos sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, judesio jutikliai ir kiti išmanieji sprendimai, kurie gali fiksuoti judėjimą ar informuoti apie galimus įsilaužimus realiuoju laiku;
• Užtikrinkite lauko turto saugumą. Vertingi daiktai, tokie kaip griliai, dviračiai ar paspirtukai, turėtų būti laikomi užrakinamose, nuo pašalinių akių apsaugotose vietose, pavyzdžiui, garažuose ar sandėliukuose;
• Valdykite informacijos prieinamumą skaitmeninėje erdvėje. Viešas išvykimo ir atostogų planų skelbimas socialiniuose tinkluose didina riziką, kad šia informacija pasinaudos piktavaliai. Išvykų detales rekomenduojama dalintis tik su patikimais asmenimis;
• Informuokite kaimynus ir artimuosius apie išvykimą bei paprašykite jų periodiškai patikrinti būstą, išimti pašto korespondenciją ar įjungti lauko apšvietimą – tai padės sukurti gyvenamo būsto užimtumo įspūdį ir atgrasyti potencialius nusikaltėlius.