Prisijunkite
Virtuvėje pilna likučių, kurie dažniausiai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Bulvių lupenos, kavos tirščiai, bananų žievės, kiaušinių lukštai, vanduo po daržovių virimo. Visi šie dalykai atrodo beverčiai, nes juose jau nebėra maisto žmogui. Bet jei pažiūrėtum į tai per dirvožemio akis – čia tikra puota.
Daržininkai seniai žino, kad daugybė natūralių trąšų slypi būtent namuose. Ir nors parduotuvėse netrūksta trąšų, kurios vilioja skambiomis etiketėmis, tik nedidelė dalis jų išties būtinos. Daug galima padaryti kitaip – paprasčiau, pigiau, švariau.
Tam nereikia specialios įrangos, brangių mišinių ar didelio sodo. Užtenka vieno puodo balkone, šiek tiek augalų vazonuose ar mažo daržo kieme ir jau galima pradėti naudoti tai, ką iki šiol išmesdavai be gailesčio.
Kas tinka tavo žemės lopinėliui?
Pirmas daiktas, kurį verta saugoti – kavos tirščiai. Jie ne tik skleidžia malonų kvapą, bet ir puikiai tinka rūgšties mėgėjams: mėlynėms, rododendrams, hortenzijoms, net pomidorams. Tirščiai gerina dirvožemio struktūrą, pritraukia sliekus, o šie savo ruožtu padeda natūraliai aeruoti žemę. Jei dar nežinai, kur dėti išgertą kavą – berti ją tiesiai į komposto dėžę arba po augalais jau būtų žingsnis teisinga kryptimi.
Kitas lobis yra nepamainomi kiaušinių lukštai. Jie labai vertinami dėl kalcio, kuris svarbus tiek dirvai, tiek augalų šaknų stiprumui. Smulkinti lukštai ne tik maitina, bet ir veikia kaip fizinė kliūtis kai kuriems sodo kenkėjams – ypač šliužams. Tiesa, lukštus verta išdžiovinti ir sutrinti, kad jų poveikis būtų greitesnis ir vienodesnis.
Nepamiršk ir bulvių bei morkų lupenų. Šios žaliavos puikiai tinka kompostui, o taip pat gali būti užplikomos ir naudojamos kaip laistymo tirpalas. Daržovių virimo vanduo taip pat yra naudingas, jei jis nesūdytas, jame išlikę mikroelementai gali pamaitinti augalus geriau nei kai kurie pirktiniai produktai.
Kodėl tai veikia?
Natūralios trąšos veikia ne todėl, kad turi stebuklingą galią, o todėl, kad jos palaiko natūralią dirvos mikroflorą. Kitaip nei cheminės trąšos, kurios paduoda augalui maistinę medžiagą iš karto, natūralios maitina ilgiau, pastoviau, ir nepakenkia dirvožemiui. Tai kaip lėtai virta sriuba vietoj greito sumuštinio – rezultatas gali būti ne toks staigus, bet ilgalaikis ir sveikesnis.
Svarbiausia, žinoma, kad jos nealina dirvos. Priešingai, skatina jos gyvybingumą, praturtina, nesukelia priklausomybės efektų. O tai reiškia, kad ilgainiui dirva tampa stipresnė ir gali duoti daugiau net be papildomų įsikišimų.
Mažiau šiukšlių, daugiau naudos
Šiukšlių konteineris dažnai prisipildo tuo, kas iš tikrųjų galėtų dar kartą pasitarnauti. Naudodami virtuvės likučius kaip trąšas, sumažiname atliekų kiekį, tausojame pinigus, o kartu ir mažiname pakuočių poreikį. Nes kiekvienas pirktas trąšų pakelis – tai ne tik medžiaga, bet ir transportas, plastiko maišelis, gamybos procesas, kuris reikalauja resursų.
Be to, augalai, maitinami natūraliai, dažnai būna atsparesni ligoms, stipresni, o jų skonis ryškesnis. Ypač tai jaučiama valgant pomidorus, salotas ar žalumynus, kurie augo lėtai, be chemijos, bet nuolat gavo maisto tiesiai iš tavo virtuvės.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti