ESO: draugiškesnių sprendimų paukščiams ir gyvūnijai ieškosime kartu su aplinkosaugininkais

Pasak ESO atstovės, įmonė pasirengusi bendradarbiauti su gamtosaugos specialistais ir kviečia ieškoti priemonių, kaip geriau suderinti energetikos plėtrą ir tinklo patikimumą su biologinės įvairovės apsauga.

Miškingose teritorijose ESO kasmet kelis šimtus oro linijų pakeičia požeminėmis kabelinėmis.

„Tai – vienas iš sprendimų, mažinantis tiek elektros tiekimo sutrikimų riziką, tiek poveikį aplinkai. „Kokios kitos priemonės galėtų būti įgyvendintos ir optimaliausiai tiktų Lietuvoje įrengtam tinklui, tikimės, patars aplinkosaugininkai. Esame valstybės reguliuojama įmonė ir veikiame pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos bei Energetikos ministerijos nustatytus prioritetus. Infrastruktūros priežiūra turi būti suderinama su gyvosios gamtos saugojimu. Tad svarstysime įvairius galimus variantus ir pasiūlymus, kuriuos išgirsime“, – sako R. Juodkienė.

Vykdoma aplinkosauginė veikla

Nuo 2021 m. ESO jau sutvarkė ir ant saugių atramų perkėlė 458 gandralizdžius. Bendrovės specialistai gandrų lizdus suformuoja ir perkelia tik rudenį ir pavasarį, kai paukščiai išskridę žiemoti į šiltuosius kraštus. Taip užtikrinamas ne tik patikimas elektros energijos tiekimas, bet ir apsaugomi paukščiai bei jų jaunikliai. Praėjusiais metais ant saugių konstrukcijų buvo perkelta virš 100 lizdaviečių, panašus skaičius planuojamas ir šiemet.

„Esame atviri dialogui, todėl ieškosime galimybių įgyvendinti naujus projektus, kad apsaugotume ir kitus paukščius. Suprantame, kad viešasis interesas nėra vien elektros tiekimo stabilumas už visiems priimtiną kainą – tai ir mus supančios aplinkos apsauga. Kartu turime rasti sprendimus, pasitelkiant racionalias investicijas, kurios nedidintų elektros skirstymo tarifo“, – teigia R. Juodkienė.

Sprendimai turi būti individualūs

ESO elektros tinklas – daugiau nei 130 tūkst. km elektros oro ir kabelių linijų, iš kurių apie 64% yra oro linijos. Tai reikšminga infrastruktūros dalis.

ESO artimiausiais metais miškingose teritorijose planuoja papildomai pakeisti apie 2 tūkst. km požeminių kabelinių linijų. Šiam tikslui bus skirta apie 80 mln. eurų, iš jų 26 mln. eurų – jau 2025 m. Papildomai dar šiemet bus nutiesta apie 365 km kabelinių linijų.

Požeminių linijų apsaugos zonos yra dešimt kartų siauresnės nei oro linijų, todėl jų įrengimas leidžia sumažinti ir medžių genėjimo ir jų kirtimų poreikį. Kabelinės linijos apsaugos zona – tik po 1 metrą į abi puses, tuo tarpu oro linijų – po 10 metrų. Planuojama, kad per artimiausius trejus metus bus atkurta iki 3,6 tūkst. hektarų miško ploto.

Taip pat, požeminės linijos padeda išvengti apie 80 proc. elektros tiekimo sutrikimų, kurie dažniausiai įvyksta dėl krentančių medžių ar jų šakų. Vis dėlto, kiekviena teritorija yra unikali, todėl bendrovės atstovė pabrėžia, kad sprendimai dėl infrastruktūros turi būti pritaikyti vietos aplinkai.