Kodėl visur vėluojantys žmonės gyvena ilgiau? Psichologai pateikia visiškai netikėtą atsakymą

Naujausi tyrimai rodo, jog žmonės, kurie dažnai vėluoja, gali turėti ilgesnę gyvenimo trukmę ir net geresnę psichinę sveikatą. Skamba paradoksaliai, bet už šio reiškinio slypi aiškūs psichologiniai ir fiziologiniai mechanizmai.

Pasirodo, punktualumas nebūtinai yra vien tik privalumas. Žinoma, darbe ar oficialiuose susitikimuose punktualumas labai svarbus, tačiau kasdienybėje nuolatinis skubėjimas ir įtampa, lydinti tuos, kurie visada stengiasi būti „laiku“, daro neigiamą poveikį sveikatai. 

O vėluojantieji dažnai turi ramesnį požiūrį į gyvenimą, kuris, kaip rodo moksliniai duomenys, yra tiesiogiai susijęs su ilgaamžiškumu. Taigi, galbūt jūsų draugas ar kolega, kuris amžinai pavėluoja į susitikimą, iš tiesų nesąmoningai rūpinasi savo sveikata. O gal pats esate toks žmogus? Psichologai išskiria keletą įdomių priežasčių, kodėl vėluotojai gali gyventi ilgiau.

Mažiau streso organizmui

Žmonės, kurie nuolat skuba, dažniau patiria vadinamąjį „laiko spaudimą“. Šis jausmas kelia streso hormono kortizolio lygį organizme, o tai ilgainiui kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai. 

Vėluojantieji, net jei kitiems jie kelia nepatogumų, paprastai patys jaučiasi ramesni. Jie į situacijas žiūri atsipalaidavę, o tai padeda palaikyti mažesnį kraujospūdį ir stipresnę imuninę sistemą.

Pozityvesnis požiūris į gyvenimą

Psichologai pastebi, kad vėluojantys žmonės dažnai būna optimistiškesni. Jie linkę tikėti, jog „viską spės“, net jei realybė tam nepritaria. 

Šis optimizmas siejamas su geresne psichologine sveikata, mažesne depresijos rizika ir net ilgesne gyvenimo trukme. Pozityvus mąstymas padeda lengviau įveikti iššūkius ir apsaugo nuo lėtinio streso.

Kūrybiškumo bruožas

Įdomu tai, kad tyrimai parodė sąsają tarp vėlavimo ir kūrybiškumo. Žmonės, kurie dažniau vėluoja, neretai yra labiau pasinėrę į idėjas ar veiklas, todėl praranda laiko nuovoką. 

Tai reiškia, kad jie gali būti kūrybiški, inovatyvūs ir dažnai labiau pasitenkinę savo veikla. Pasitenkinimas darbu ar hobiais taip pat prisideda prie geresnės emocinės sveikatos.

Vėlavimas kaip gyvenimo tempo reguliavimas

Medikai sako, kad šiuolaikinis pasaulis diktuoja pernelyg greitą ritmą. Visur skubantys žmonės dažniau susiduria su perdegimu. Tuo tarpu vėluotojai tarsi natūraliai lėtina tempą. 

Tai panašu į gyvenimo būdo pasirinkimą, kuriame daugiau vietos poilsiui, mažiau streso ir daugiau vidinės harmonijos.

Kada vėlavimas tampa problema?

Svarbu pabrėžti, kad vėlavimas nėra panacėja. Jei jis kelia konfliktus darbe ar asmeniniuose santykiuose, tai gali turėti priešingą efektą – nuolat augantį stresą ir įtampą. 

Todėl sveikiausias variantas – atrasti balansą. Jei gebėsite išlaikyti ramesnį požiūrį į laiką, bet kartu gerbsite kitų ribas, galėsite pasinaudoti vėlavimo „privalumais“ be neigiamų pasekmių.

Psichologai sutaria, kad vėluojantys žmonės dažnai pasižymi optimizmu, kūrybiškumu ir ramesniu požiūriu į gyvenimą. Visa tai yra tiesiogiai susiję su ilgesne gyvenimo trukme ir geresne fizine bei emocine sveikata. 

Taigi kitą kartą, kai kas nors vėluos į susitikimą, gal verta pagalvoti, kad jis galbūt tiesiog nesąmoningai gyvena ilgiau ir sveikiau.