Gyvatvorė nyksta, nors ją ką tik karpei? Štai kas dažniausiai sužaloja augalą, o žmonės to net nepastebi

Gyvatvorių karpymas daugeliui atrodo paprastas reikalas. Paimi žirkles ar elektrinį įrankį, patrumpini, sulygini, viskas. Tačiau netinkamai atliktas pjūvis gali padaryti daugiau žalos nei naudos ir tą augalas parodo labai greitai.

Ypač svarbus ne tik įrankis ar kampas, bet ir oras. Pasirodo, laikas, kada kirpti, yra kritinis. Viena klaida ir vietoje žalios sienos turėsi nudžiūvusį griaučių kontūrą. Štai ką būtina žinoti apie šį procesą.

Kodėl neteisingas pjūvis žudo gyvatvorę?

Tinkamai atliktas pjūvis padeda krūmui augti tolygiai, formuotis tankiam ir sveikam. Jis skatina naujų šakelių atsiradimą ir leidžia gyvatvorei išlaikyti formą. Tačiau klaidingas veiksmas ir augalas lieka be apsaugos.

Pjūviai, atlikti netinkamu kampu ar per gilūs, pažeidžia audinius. Jeigu tuo metu saulė svilina virš 30 laipsnių ir žala garantuota. Pažeistos vietos neturi kuo apsiginti nuo ultravioletinių spindulių ir per kelias valandas gali nudegti.

Dažniausiai tai pasireiškia parudavusiais kraštais, šakelėmis, kurios nustoja augti, ir atsiradusia netolygia, skylėta forma. Ilgainiui toks krūmas tampa silpnas, imlus ligoms ir sunkiai atsigauna net tręšiant ar laistant.

Pavojingiausias momentas – karšta diena

Didžiausia klaida yra pjauti gyvatvorę karštą, saulėtą dieną. Ypač pavojinga, kai temperatūra viršija 30 laipsnių ir nėra debesų. Tuo metu augalas patiria stresą, o žaizdos po pjūvio greitai perkaista ir išsausėja.

Yra fiksuoti atvejai, kai šilto oro bangos metu, per kelias valandas po kirpimo, visos viršutinės šakos nuvysta. Tai ne tik estetinė, bet ir biologinė žala, kuri gali virsti augalo mirtimi.

Dar viena klaida yra naudoti netvarkingus arba atšipusius įrankius, kurie suplėšo audinius. Tokie pažeidimai gyja sunkiau, ir gyvatvorė tampa pažeidžiamesnė infekcijoms bei grybeliui.

Kada pjauti ir kaip prižiūrėti po to?

Tinkamiausias laikas yra ankstyvas rytas arba vakaras, kai temperatūra švelnesnė. Taip pat tinka debesuotos ar šiek tiek lietingos dienos. Tokios sąlygos leidžia augalui lengviau atsistatyti, o pjūviai nesukelia terminio šoko.

Po kirpimo augalą būtina gausiai palaistyti. Taip pat galima naudoti švelnų trąšų tirpalą, skirtą regeneracijai. Tai padės suaktyvinti naujų ūglių augimą ir užkirs kelią perdegimui. Jeigu pastebėsi sausėjimo požymių – laistyk papildomai vakare.

Dar vienas patarimas – nenaudoti cheminio purškalo iš karto po kirpimo. Augalas tuo metu jautresnis, o bet koks papildomas dirgiklis gali tik pabloginti situaciją.

Gyvatvorė nėra tiesiog žaluma aplink tvorą. Tai gyvas organizmas, reikalaujantis tikslumo, ritmo ir šiek tiek supratimo apie augalų fiziologiją. 

Vienas netinkamas pjūvis ir žala matoma savaites. Todėl prieš imdamasis darbo – pasižiūrėk į dangų ir pasitikrink laikrodį. Augalas tau padėkos.