Gyveno su dinozaurais, suklestėjo su žmonėmis: parazitas, kurio negali išnaikinti net šiuolaikiniai miestai

Tik tada, kai žmonės pradėjo kurti miestus, viskas pasikeitė. Naujiausi tyrimai rodo, kad urbanizacija tapo svarbiausiu veiksniu, leidusiu šioms kraują siurbiančioms būtybėms tapti tuo, kuo jos yra dabar, tikru miestų gyventoju.

Tyrimus atlikę „Virginia Tech“ mokslininkai išanalizavo dviejų blakių evoliucinių linijų genetinę medžiagą. Viena jų liko ištikima seniesiems šeimininkams – šikšnosparniams, o kita perėjo prie žmonių. 

Rezultatai ne tik įdomūs, bet ir kelia susimąstymą apie nepageidaujamą civilizacijos šalutinį produktą. Pirmieji miestai, tokie kaip Çatalhöyük dabartinėje Turkijoje, susiformavo maždaug prieš 9 tūkstančius metų. Tūkstančiai gyventojų vienoje vietoje sukūrė tobulas sąlygas vabzdžiams, kurie minta žmogaus krauju. 

Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau potencialo parazitų plitimui. O kai Urukas Mesopotamijoje pasiekė 60 tūkstančių gyventojų ribą, blakėms tai buvo tikras aukso amžius.

Maždaug prieš 8 tūkstančius metų, būtent šiuo metu, blakių populiacija, maitinanti žmonėmis, patyrė staigų augimą. Tuo tarpu šikšnosparnius pasirinkusios giminaitės toliau traukėsi. 

Pasak vieno iš tyrimo autorių dr. Warreno Bootho, kai žmonės ėmė gyventi arčiau vieni kitų, kiekvienas atsinešė savo blakes. Ir kai civilizacija išplito pasaulyje, jos keliavo kartu.

Evoliucijos stebuklas tavo čiužinyje

Blakės egzistuoja daugiau nei 100 milijonų metų. Nors vienu metu jų skaičius buvo drastiškai sumažėjęs, ypač dėl XX amžiuje plačiai naudoto pesticido DDT, jos sugebėjo atsitiesti. Dabar jos vėl klesti – išvystytas atsparumas cheminėms priemonėms tapo jų pranašumu. 

Vabzdžiai ne tik neišnyko, bet ir tapo dar labiau prisitaikę nei anksčiau.

Australijoje, pavyzdžiui, per vienerius metus užregistruotų užkrėtimų skaičius 2006-aisiais išaugo 4500 proc. Mokslininkai šį atgimimą sieja su pasaulinio turizmo augimu – kuprinės, lagaminai ir viešbučių kambariai tapo tobulais transporto ir pernašos taškais.

Parazitas, kuris gali padėti žmonijai

Nors blakės sukelia nemalonius pojūčius ir sunkiai išnaikinamos, gera žinia – jos neperneša ligų. Tačiau jų gebėjimas greitai prisitaikyti mokslininkams atveria naujas galimybes. Tyrėjai mano, kad stebint blakių populiacijas galima sukurti tikslesnius epidemiologinius modelius. 

Jos tampa tam tikru indikatoriumi, kuo jos reaguoja į pokyčius, tuo daugiau galime suprasti apie parazitų elgseną ir pasiruošti rimtesniems grėsmėms ateityje.

Ar pirmasis miesto kenkėjas?

Mokslininkai iš Šefildo universiteto pažymi, kad nors duomenys rinkti iš vienos šalies ir egzistuoja kitų potencialių pirmųjų miesto kenkėjų, pavyzdžiui, utėlės, vis dėlto blakės išsiskiria tuo, kaip glaudžiai jų istorija persipynusi su žmogaus civilizacija. Nuo urvų laikų iki dangoraižių, nes jos visada šalia.

Ši istorija ne tik apie parazitus, bet ir apie tai, kaip mūsų gyvenimo būdas, sprendimai ir civilizaciniai žingsniai veikia net mažiausias gyvybės formas. Kiekvienas miestas – tai ne tik žmonių centras, bet ir vabzdžių teritorija. Ir atrodo, kad kai kurie jų mums jau seniai pasakė: „Mes čia gyvensime kartu.“