„Ignitis“ pasidalino kritinės svarbos informacija: sąskaitos šokiravo dalį vartotojų, tačiau situacija keičiasi

Šis pokytis ypač svarbus tiems, kurie yra pasirinkę su birža susietą planą. Pasak bendrovės „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovės Dalios Bražiūnaitės, tokį ryškų šuolį nulėmė kelios priežastys. Visų pirma – šaltis. 

Vasario pradžioje Lietuvoje gerokai atšalus, žmonės daugiau elektros naudojo šildymui. Taip pat sumažėjo elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, vėjo elektrinės generavo net du kartus mažiau nei sausį, o hidroelektrinių gamyba sumažėjo 29 proc.

Tuo pačiu laikotarpiu, nors saulės elektrinės veikė dvigubai intensyviau nei prieš mėnesį, jų gamybos nepakako. Trūkumą teko kompensuoti naudojant gamtines dujas, kurios brango dėl mažėjančių atsargų Europos saugyklose. O pigesnės elektros importą iš šiaurės ribojo vis dar neveikianti „EstLink 2“ jungtis su Suomija.

Kieno kišenė pajuto pokytį?

Didžioji dalis, daugiau nei 80 proc. „Ignitis“ buitinių klientų, jaučia visišką ramybę, nes yra pasirinkę fiksuotą elektros kainą. Jiems jokie biržos svyravimai neturi tiesioginės įtakos.

Tačiau apie 18 proc. klientų, pasirinkusių su biržos kaina susietą „Išmanus–Mėnesinis“ planą, vasario sąskaitose galėjo pastebėti skirtumą. Šio plano vartotojams taikoma „Nord Pool“ biržos mėnesio vidutinė kaina. Tokie vartotojai prisiima daugiau rizikos, tačiau dažnai sutaupo šiltesniais mėnesiais, kai elektros kainos būna itin palankios.

Apie 3 proc. klientų naudoja „Išmanus–Valandinis“ planą – jis skirtas tiems, kurie savo elektros vartojimą prisitaiko prie valandinių biržos kainų. Jie gali ženkliai sumažinti išlaidas, jei elektros energiją vartoja per pigiausias valandas – pavyzdžiui, naktį kraudami elektromobilį ar naudojant prietaisus, kai elektra kainuoja pigiau.

Pavasaris atneš lengvėjimą

Dalia Bražiūnaitė pastebi, kad su birža susietų planų naudotojai per metus vidutiniškai moka apie 10 proc. mažiau už kilovatvalandę. Tai lemia vadinamosios neigiamos kainos valandos ar palankūs deriniai: pakankama atsinaujinančių šaltinių gamyba, palankios importo sąlygos, žemesnis vartojimas.

Artimiausiu metu visos šios sąlygos turėtų pasikartoti. Baigėsi elektros jungčių apribojimai – tai reiškia, kad jei Skandinavijoje elektra pigesnė, galėsime jos importuoti daugiau. 

Ilgėjant dienoms ir augant saulės spinduliuotei, stiprės saulės elektrinių gamyba. Orams atšilus mažės ir šildymui skirta elektros paklausa, didės hidroelektrinių gamyba. Visa tai leis tikėtis, kad netrukus sugrįš pigesnės elektros kainos, o su birža susietų planų naudotojai – vėl sutaupys.