Niekada neskambinkite šiuo telefono numeriu: siunčiamas kritinės svarbos perspėjimas, būtina reaguoti

Pastaraisiais mėnesiais kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad naujoji sukčiavimo banga ne tik gudresnė, bet ir pavojingesnė, nes siekia sukelti skubos jausmą, pasinaudoti mūsų pasitikėjimu žinomais prekių ženklais ir net priversti mus... paskambinti jiems patiems.

Ši taktika jau kuris laikas plinta už Atlanto. FBI praneša, kad vien per 2023 metus amerikiečiai prarado per 16 mlrd. eurų dėl įvairių internetinių ir telefoninių apgavysčių. Tai daugiau nei 30 proc. augimas per metus. 

Ir nors tai oficiali statistika iš už Atlanto, panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Mūsų gyventojai kasmet tampa vis dažnesniais sukčių taikiniais.

Sukčiai prisitaiko prie laikmečio: nuo SMS iki „Google Forms“

Pasak kibernetinio saugumo bendrovės ESET specialistų, sukčiai dabar pasitelkia nemokamą „Google Forms“ įrankį, kuris įprastai naudojamas apklausoms, registracijoms ar klientų atsiliepimams rinkti. Tačiau jį lengva pritaikyti taip, kad forma atrodytų kaip tikro banko, siuntų tarnybos ar net valstybinės institucijos pranešimas. 

Gavus tokią „anketą“, joje pateikiamas telefono numeris ir grėsmingas tekstas: jei nesiimsite veiksmų – bus užblokuota jūsų sąskaita. Skambinant tuo numeriu, atsiliepia gerai pasiruošęs sukčius, kuris kalba maloniai, profesionaliai ir įtikinamai. 

Jis paprašo patvirtinti duomenis, o kartais ir įdiegti specialią programą, esą padėsiančią apsisaugoti nuo „įsilaužimo“. Tiesą sakant, ši programa gali būti įrankis, kuris suteikia sukčiui nuotolinę prieigą prie jūsų telefono ar kompiuterio realiuoju laiku.

Vis dažniau taikomasi ir į lietuvius

Sukčiai puikiai žino, kaip išnaudoti žinomus vardus. ESET pranešime teigiama, kad vartotojai gauna el. laiškus, kuriuose esą informuojama apie būsimą netikėtą mokėjimą iš „Netflix“, „PayPal“ ar kitų žinomų paslaugų. Laiške pateikiama nuoroda į „Google“ formą, kurioje nurodytas numeris, kurį neva reikia skubiai surinkti, kad atšauktumėte operaciją. 

Taip veikia psichologinis spaudimas, kuris skatina veikti impulsyviai. Panašios schemos plinta ir SMS žinutėmis ar net „WhatsApp“ programėlėje. Dar praėjusią savaitę tyrimų bendrovė „Cleafy“ aptiko schemą, kur pranešama apie įtartiną mokėjimą ir pateikiamas numeris, kuriuo reikia skambinti. Ten, vėlgi, malonus pašnekovas, o paskui ir programėlė, kuri, kaip paaiškėjo, leido klonuoti banko kortelę per atstumą.

Ką daryti ir ko NIEKADA nedaryti

Ekspertai primena kelias esmines taisykles. Niekada nespauskite nuorodų laiškuose ar žinutėse, jei jose prašoma skubiai atlikti veiksmus dėl pinigų ar paskyrų. Jei kyla abejonių – geriau patys susiraskite oficialų įmonės kontaktą ir pasitikrinkite.

Niekada nesisiųskite programėlių pagal kažkieno nurodymą telefonu, net jei jums atrodo, kad kalbate su banko ar policijos darbuotoju. Verta naudoti ir saugesnius prisijungimo būdus – dviejų žingsnių autentifikavimą su programėle telefone, o dar geriau – „passkey“ tipo prisijungimą, kuris visiškai pašalina kodų dalinimosi riziką. 

Žinoma, būtina nepamiršti, kad jokia tikra institucija niekada neprašys jūsų pasidalinti prisijungimo duomenimis, net jei tai atrodytų „kritiškai svarbu“.

Skubėjimas ir panika – sukčių didžiausi sąjungininkai

Šiuolaikiniai kibernetiniai nusikaltėliai ne tik moka programuoti, bet ir puikiai išmano žmogaus psichologiją. Jie žino, kad spaudžiant laiką, kuriant grėsmės jausmą ar pažadus apie naudą, žmonės linkę paspausti, paskambinti ar pasidalinti tuo, kuo neturėtų.

Todėl svarbiausia yra stabtelėti, suabejoti, pasitikrinti. Nes net nekaltai atrodanti „Google forma“ šiandien gali būti vartai į jūsų duomenų vagystę rytoj. O jei kas nors bando jus priversti veikti čia ir dabar – tai turbūt pirmas ženklas, kad laikas atsitraukti ir galvoti.