Kava, valgymas vakare ir net tinginystė, kodėl tai ne trūkumai, o tavo supergalia? Atsakymas nustebins

Gyvenimas pilnas patarimų, kurie verčia jaustis tarsi darytum viską netinkamai. Pasirodo, kad kava kenkia, tingėjimas žudo, o miegas – tik tada, kai jis tobulas. Tačiau niekas nepasako, kad gal kai kurie dalykai išvis nereikalauja taisymo. Gal ne viskas, ką darai, yra problema, galbūt kai kas jau dabar tave palaiko, net jei aplinkiniai tai kritikuoja.

Yra įpročių, kurių nereikia naikinti, nes jie nesukelia problemų, o padeda stabilizuoti. Nes tai, kad kažkas madinga keisti, dar nereiškia, kad tai būtina. Ir labai dažnai būtent tie mažieji dalykai, kuriuos leidi sau pasilikti, tampa tuo, kas kasdien iš tikrųjų palaiko.

Nereikia atsisakyti kavos

Kava tapo kone universaliu kaltininku: jei pavargai – kaltas kofeinas, jei nervingas – per daug puodelių, jei prasta oda, virškinimas, nuotaika – viskas nuo kavos. Bet tiesa kiek švelnesnė: kava dažnai tik išryškina tai, kas jau vyksta organizme. Kai kūnas išsekęs, kai trūksta vitaminų, kai per mažai magnio ar gerųjų riebalų, tada kava nėra kalta, nors ir negelbėja. 

Bet kai organizmas pamaitintas, kai pagrindas stiprus, kava vėl tampa tuo, kuo ir turi būti – kvapniu malonumu, kuris pažadina. Jei kūnas aprūpintas tuo, ko jam reikia, kava nieko nesugadina. Ji tampa mažyčiu kasdieniu džiaugsmu, ne kaltės šaltiniu.

Badauti ne tik neverta, bet ir pavojinga

Daug kas nori greito pokyčio. Figūros, savijautos, energijos. Ir pirmas impulsas – valgyti mažiau, kartais net per mažai. Tačiau dažnai problema ne kalorijų kiekis, o tai, kad organizmas nesugeba pasisavinti net to, ką gauna. Trūksta fermentų, trūksta mikrobiotos įvairovės, trūksta virškinimo kokybės. 

Kai kūnas pilnas streso, net ir obuolys tampa iššūkiu, o ne maistu. Ne kiek valgai, o kaip suvirškini – čia esmė. Badas tik gąsdina kūną, priverčia laikyti atsargas, mažina pasitikėjimą savimi. Ne mažink maistą, o pasirūpink, kad jis iš tiesų taptų nauda, o ne tik apkrova virškinimui.

Dienotvarkės nereikia versti aukštyn kojomis

Noras pradėti nuo nulio yra suprantamas,  bet kai nusprendi keisti viską iškart, dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad po kelių dienų nieko nelieka. Realiam pokyčiui reikia laiko ir vietos. Geriau mažas dalykas, kuris įsikomponuoja į tavo dieną, nei revoliucija, kuri išmuša iš ritmo ir palieka kaltės jausmą.

Paprastas papildas, rytinis vanduo, 10 minučių be telefono vakare – tai keičia daugiau nei trijų valandų rytinė rutina, kurios niekada nespėsi įgyvendinti. Svarbu ne drastiškumas, o tęstinumas, nes jei kažkas įsilieja sklandžiai, jis lieka ilgam.

Tobulumas nėra sąlyga pokyčiui

Gyvenime dažnai laukiame tinkamo momento: tinkamo svorio, tinkamos savijautos, tinkamo nusiteikimo. Tik tada, kai bus idealu, galėsiu imtis pokyčių, bet realybėje niekada nebūna taip. Tobulumas yra nepasiekiamas, ir dažniausiai nereikalingas. 

Užtenka vieno mažo žingsnio, vieno dalyko, kurį padarai šiandien geriau. Nebūti tobulam, tai leidimas sau bandyti, o bandymas jau yra pokytis. Ir ne dėl to, kad padarei viską, o todėl, kad padarei nors kažką.

Pirmadienio laukti nereikia

Šitos frazės pažįstamos visiems: nuo pirmadienio, nuo kito mėnesio, nuo rugsėjo pirmos. Bet kuo daugiau tų „nuo“, tuo mažiau realaus veiksmo. Geresnė savijauta neprasideda nuo datos, ji prasideda nuo leidimo sau gyventi šiek tiek kitaip.

Diena, kai nusprendi daugiau miegoti, diena, kai padarai vietos vandens buteliukui rankinėje, diena, kai nepeiki savęs už pavargusį rytą. Tai nėra planas, tai tiesiog buvimas šiandienoje, o šiandien yra vienintelė tikra pradžia.