Lemtinga klaida sode: specialistai pasakė, kodėl kai kurie augalai nustoja augti ir žydėti vos juos pasodinus

Dažna priežastis slypi ne prastesnėje žemėje ar trąšose, o netinkamame augalų kaimynystės pasirinkime. Ne visi augalai sutaria tarpusavyje, o jų skirtingi poreikiai gali lemti prastą augimą ar net visai sustabdyti žydėjimą.

Būtent todėl prieš formuojant gėlyną ar sodinant naujus augalus svarbu žinoti jų pagrindinius poreikius: šviesą, dirvožemį, drėgmę. Vengiant netinkamų derinių — sodas atrodys ne tik puošniai, bet ir klestės visą sezoną.

Vietos pasirinkimas — labai svarbus žingsnis

Vienas svarbiausių veiksnių yra šviesa. Kai kurie augalai dievina saulę, kiti geriau jaučiasi pavėsyje. Sumaišius tokias priešingas rūšis viename gėlyne, nei vienai grupei nebus palankios sąlygos.

Saulę mėgsta tokie augalai kaip pušys, kadagiai, beržai, levandos, rožės ar sukulentiniai augalai. Tuo tarpu pavėsyje klesti hortenzijos, melsvės, paparčiai, rododendrai ar žiemės. Sodinant juos kartu, dalis augalų neišvengiamai nukentės.

Svarbu perkant augalus pasidomėti jų poreikiais arba pasitikrinti augalų etiketėse — dažnai jose pateikiama aiški informacija, kurią verta įsidėmėti prieš planuojant kompozicijas.

Dirvožemio pH — ne mažiau svarbus faktorius

Dar viena dažna klaida — augalų, turinčių visiškai skirtingus dirvožemio poreikius, sodinimas kartu. Vieniems reikia rūgštaus dirvožemio, kitiems — neutralaus ar net šarminio.

Viržiai, rododendrai, azalijos ir andromediniai augalai gausiausiai auga rūgščioje dirvoje, kurios pH yra nuo 4 iki 5. Tuo tarpu levandoms, bijūnams, jazminams ar vaismedžiams rūgšti dirva bus visiškai netinkama.

Prieš sodinant naujus augalus verta pasimatuoti dirvožemio pH — specialų matuoklį galima įsigyti daugelyje sodo prekių parduotuvių. Žinodami, koks pH vyrauja jūsų sklype, galėsite parinkti tinkamiausias rūšis.

Dirvožemio drėgmė, ką su kuo derinti?

Trečias svarbus veiksnys — drėgmė. Pavėsį mėgstantys augalai dažniausiai dievina drėgnesnį dirvožemį, o saulę mėgstantys — priešingai, gerai jaučiasi sausesnėje ir laidžioje dirvoje.

Pavyzdžiui, hortenzijos, melsvės, žiemės ar paparčiai mėgsta nuolat drėgną dirvą. Tuo tarpu levandos, šalavijai, gvazdikai ar šilokai geriau klesti sausame, lengvai įšylančiame dirvožemyje.

Jei tokias skirtingas grupes pasodinsite vieną šalia kitos, viena jų tikrai pradės skursti. Todėl prieš komponuojant verta skirti laiko ir pagalvoti, kaip paskirstyti augalus pagal jų poreikius.

Tinkamas augalų derinimas — raktas į vešlų, harmoningą ir ilgai žydintį gėlyną. Prieš pildydami lysves naujomis rūšimis, skirkite šiek tiek laiko ir pasidomėkite jų pagrindiniais poreikiais. 

Tai padės išvengti nusivylimo ir leis džiaugtis nuostabiais rezultatais. Atminkite — augalai, pasodinti tinkamomis grupėmis, ne tik geriau auga, bet ir mažiau serga, ilgiau gyvena ir gausiau žydi.