Lietuviai gadina veją dar prieš ją pasėdami: agronomas atskleidė dažniausią klaidą, kurią daro daugelis

„Ar tai būtų netolygiai auganti veja, ar netinkama jos priežiūra, su vienokiais ar kitokiais vejos auginimo nesklandumais yra susidūręs praktiškai kiekvienas. Laimei, klaidas galima ištaisyti, nors tam ir reikės daugiau pastangų bei investicijų. Tačiau tikslas – išpuoselėta veja ir puošni sodyba – atperka viską“, – teigia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.

Pasak T. Gursko, dažniausiai pasitaikanti vejos auginimo klaida – netinkamai paruoštas dirvožemis. Jis paaiškina, kad vasaros metu, itin sušilus orams, ant vejos išryškėja šviesesnės vietos: tai ženklas, jog ten esantis dirvožemis – netolygus.

„Dažnai namų, sodybų statybų metu aplink būna išversto žvyro, smėlio, betono ar statybinių atliekų, po kiemą važinėja sunkusis transportas ir pan. Tokiose vietose esanti žemė būna perspausta, kai kada – per sausa ir per kieta. Net ir visą plotą užpylus juodžemiu ar kitu vejai tinkamu dirvožemiu, nuo saulės kaitros gali išryškėti šviesesni plotai. Todėl patartina dar prieš sėjant veją sutvarkyti tokias vietas, nukasti ten esantį gruntą ir užpilti normalios žemės. Kuo dirvožemis bus tolygesnis, tuo veja augs tvarkingiau“, – paaiškina specialistas.

Jis taip pat pataria atkreipti dėmesį ir į vietas prie takų, automobilių stovėjimo vietų. Neretai prie ten esančių trinkelių lieka daug žvyro, todėl rekomenduojama dalį jo nukasti ir pakeisti juodžemiu. Tokiu būdu irgi bus išvengta netolygiai augančios vejos ir prie takų.

„Vis dėlto, net jei visur turime tolygiai paskleistą žemę, ją svarbu tolygiai ir suspausti, suvoluoti. Jei dirvožemį perspausime, vejos šaknys negaus oro, augalas dus, prastai vystysis ir pagels. Ten, kur mes puriai užpilsime žemės, ją tiesiog pavoluosime, toje vietoje veja augs gražesnė, žalesnė, nes dirvožemyje bus daugiau oro šaknims“, – pabrėžia T. Gurskas.

Dėl netinkamos priežiūros gali atsirasti „šypsenėlių“

Tinkamai paruoštas dirvožemis – svarbus vejos auginimo elementas. Tačiau visas pastangas gali sugadinti atmestina vejos priežiūra.

Kaip aiškina kraštovaizdžio specialistas, viena iš vejos priežiūros klaidų – netolygiai išbertos trąšos. Pasak jo, rankomis išbertų trąšų poveikis gali pasimatyti ne iš karto.

„Rankiniu būdu išberti trąšas – lengva ir nieko nekainuoja, bet taip veją patręšime netolygiai. Kai beriame trąšas rankomis, jas paskleidžiame puslankiu, dėl ko ilgainiui gali atsirasti „šypsenėlės“ – išryškės tos vietos, kur veja gavo daugiau trąšų. Tačiau jei išberiate jų per daug, tokios vietos gali net išdegti. To išvengti galima naudojant specialius prietaisus, pavyzdžiui, išcentrinę tręšiamąją. Į specialią dėžę supiltas trąšas toks įrenginys jas išbarsto tolygiai“, – teigia T. Gurskas.

Renkantis tinkamiausias trąšas vejai, „Linas Agro“ regiono agronomė Regina Kanevičienė pataria rinktis tokias NPK trąšas, kurių sudėtyje azoto yra 17 ar daugiau procentų.

„Azotas vejai yra labai svarbus, nes suteikia augalui spalvą, skatina vešėjimą. Jeigu nepatręšime jos, užkirsime kelią šaknų sistemos vystymuisi, o sausros ar agresyvesnės žiemos metu veja smarkiai išretės. Be to, dėl trąšų nenaudojimo išretėjus vejai, jos vietą užims piktžolės arba samanos“, – sako R. Kanevičienė.

Investuoti į laistymo sistemą – apsimoka

Dar vienas svarbus vejos priežiūros veiksnys – tolygus laistymas. Nors šis veiksmas atrodo bene pats lengviausias, sodo priežiūros ekspertas tikina, kad tinkamai laistyti taip pat reikia mokėti.

„Daržo augalus laistytuvu laistyti – paprasta, nes jie auga lokaliai, kiekvienas jų turi savo vietą. Tačiau veja yra pasklidusi tolygiai ir užima nemažą plotą, tad ir vanduo ją turi pasiekti kitaip, geriausia – per laistymo sistemą. Jei jos nėra, dėl netolygaus laistymo ant vejos gali atsirasti dėmės, didesni ar mažesni išsausėjimai“, – paaiškina T. Gurskas.

Pasak jo, investuoti į laistymo sistemą apsimoka net ir tiems, kurių sodybose veja užima nedidelį plotą. Ekspertas tikina: tokia sistema daug nekainuoja ir garantuoja tinkamą vejos priežiūrą.

„Laistymo sistema laistys tada, kada reikia, taip pat tada, kai būsite išvykęs ir pan. Be to, ji taupo vandenį, o sklypą palieja tolygiai ir gražiai. Geriausia sistemą suprogramuoti taip, kad veją laistytų paryčiais, apie antrą–trečią valandą nakties, kai skirtumas tarp oro ir vandens temperatūrų – mažiausias. Tuo metu atmosferos slėgis – didžiausias, vėjo nėra, tad augalas geriausiai priima ir įsisavina vandenį“, – teigia kraštovaizdžio specialistas.

Reikia žinoti, kada pjauti veją

Tam, kad sodybą puoštų tikrai išpuoselėta veja, būtina ją laiku pjauti. Tačiau ir pjovimui galioja tam tikros taisyklės, kurios itin priklauso nuo aplinkos temperatūros.

Anot T. Gursko, vasaros metu, esant šiltesnėms dienoms, veją reikėtų pjauti kiek aukščiau nei įprasta, taip apsaugant ją nuo išdžiūvimo. Orams atvėsus, ypač pavasarį ir rudenį, žolę patartina pjauti žemiau: tai leis greičiau sušilti ir išdžiūti bei apsisaugoti nuo ligų.

„Jeigu vasarą kur nors išvykstate ir negalite reguliariai nupjauti vejos, nenupjaukite jos iki pat žemės – dėl saulės kaitros ji iškart žus. Šaknys išdžius, neliks mikrofloros ir naudingųjų bakterijų, o vėliau neliks ir paties augalo. Kaip įmanoma, reguliariai pjaukite, tolygiai tręškite, laistykite veją ir ji bus stipri bei graži“, – tvirtina kraštovaizdžio specialistas T. Gurskas.