Mokslininkai skambina pavojaus varpais: gražiai atrodantis medis, kuris gali tapti tikra ekologine bomba

Neįtikėtinai sparčiai augantis medis žavi savo galimybėmis, kurios priverčia nublankti net itin sparčiai plintančias rūšis. Šis augimo greitis ir masyvi biomasė patraukė mokslininkų dėmesį – paulovnija pradėta vadinti klimato medžiu. 

Vis dėlto, gamtinėje aplinkoje ši rūšis gali sukelti ir nemažai problemų. Ką verta žinoti apie šį medį?

Išgelbės pasaulį ar pridarys bėdų? Kodėl paulovnija susilaukė tokio susidomėjimo

Iš pradžių paulovnijos atėjimas į mokslinį diskursą buvo sutiktas su didžiuliu entuziazmu, manyta, kad ši rūšis gali tapti efektyviu ginklu kovoje su klimato kaita. 

Jos sparčiai auganti biomasė sugeria didžiulius kiekius anglies dvideginio iš atmosferos, o tai ypač aktualu pasaulyje, kuris vis labiau susirūpinęs klimato krizės pasekmėmis.

Be to, medis pasižymi įspūdingu atsparumu sausrai ir karščiui, todėl tampa vis aktualesnis pasirinkimas sodininkams šylant klimatui. Vyresni medžiai gali atlaikyti net -20°C siekiančias žiemos temperatūras, o kartais, net ir apšalus, sugeba patys atsistatyti.

Paulovnija ne tik funkcionali, bet ir akį traukianti – stambūs, varpelio formos žiedai, melsvai violetiniai, vilioja apdulkintojus ir prisideda prie vietinių ekosistemų palaikymo. Jos mediena yra lengva, patvari, lengvai apdirbama, todėl itin tinkama baldų, muzikos instrumentų gamybai. 

Visa tai nulėmė, kad iš pradžių paulovnijos šlovė buvo kone beribė. Visgi bėgant laikui vis dažniau pasigirdo perspėjimai. 

Mokslininkai ėmė atvirai svarstyti: ar ši rūšis netaps dar vienu invaziniu rūšies pavyzdžiu, galinčiu kelti grėsmę vietinei florai ir faunai?

Ar paulovnija pavojinga Lietuvos gamtai?

Lietuvoje kol kas nėra jokių teisinių ribojimų dėl paulovnijos auginimo. Tuo tarpu JAV ir Pietų Amerikoje šios rūšies auginimas jau uždraustas dėl neigiamo poveikio gamtinei aplinkai. Kai kurie paulovnijos porūšiai išsekina dirvožemį, trukdo augti kitiems augalams ir gali greitai užgožti vietines rūšis.

Nuo 2024 metų paulovnijos auginimas uždraustas ir Šveicarijoje, o Vokietijoje ši rūšis įtraukta į invazinių rūšių ankstyvojo perspėjimo sąrašą. Tai reiškia, kad kai kuriose šalyse jau įžvelgiama didelė ekologinė grėsmė.

Lietuvos klimato sąlygomis šiandien paulovnija dar nėra itin agresyvi, ankstyvoje augimo fazėje ji jautri šalnoms, todėl žiemos laikotarpiu reikia papildomos apsaugos. Pavasario šalnos gali apšaldyti pumpurus, todėl medis dažnai nesugeba išaugti iki tokių mastų, kaip savo natūralioje aplinkoje Azijoje. 

Be to, Lietuvoje auginamos paulovnijos reikalauja nuolatinės priežiūros, nuo tinkamo dirvožemio paruošimo iki ligų bei kenkėjų kontrolės.

Kuriose Lietuvos vietose rizika didžiausia?

Kol kas masinis paulovnijos plitimas Lietuvos gamtoje nėra labai tikėtinas. Tačiau pavojingiausios zonos būtų šiltesni vakariniai šalies regionai, tokie kaip Klaipėda, Šilutė, Palanga, taip pat aplink Vakarų Lietuvos miestus, pavyzdžiui, prie Vilniaus artimesnio pajūrio dalies ar aplink Kauną.

Ten, kur klimatas švelnesnis, o žiemos trumpesnės, paulovnija galėtų rasti palankesnes sąlygas. Todėl net ir dabar svarbu atidžiai stebėti jos plitimą, kad laiku būtų galima imtis kontrolės priemonių.

Paulovnija šiandien balansuoja tarp dviejų kraštutinumų. Viena vertus – tai galimybė paspartinti kovą su klimato kaita, gaminti vertingą žaliavą, papuošti aplinką ir palaikyti vabzdžių ekosistemas. Kita vertus, išlieka grėsmė, kad nekontroliuojamas jos plitimas gali tapti rimta invazinių rūšių problema.

Kol kas Lietuvos sodininkams, norintiems auginti šį egzotinį augalą, verta elgtis atsakingai: rinktis patikimus daigynus, stebėti augimo procesą ir nepalikti plisti nekontroliuojamai.

Paulovnijos istorija dar tik formuojasi. Šiandien tai ir žaliasis viliojimas, ir mokslininkų atsargumo simbolis viename.