Nepatikėsite, kokio skonio šios uogos: jas lengva auginti, o derlius nustebins net patyrusius

Lina Snarskienė , 2025-06-06, 16:34 (atnaujinta 2025-06-06, 21:07)
0
Nepatikėsite, kokio skonio šios uogos: jas lengva auginti, o derlius nustebins net patyrusius

Sodas be uogų krūmų dažnam atrodo nevisavertis. Visgi dažniausiai apsiribojama įprastais pasirinkimais: braškėmis arba avietėmis. Neretai net nesusimąstoma, kiek įvairovės galima įnešti pasirinkus kiek kitokį augalą.

Žemuoginė avietė (Rubus illecebrosus) jau kurį laiką skinasi kelią į mūsų sodus. Šis augalas sužavi ne tik išvaizda, bet ir uogų skoniu. Be to, jo priežiūra tokia paprasta, kad net pradedantieji sodininkai neturi dėl ko nerimauti.

Viena svarbiausių šio krūmo savybių yra gausus derlius. Be didesnių pastangų galima mėgautis kvepiančiomis, saldžiomis uogomis visą sezoną. Štai kodėl vis daugiau sodininkų nusprendžia išbandyti avietinę braškę savo sklype.

Kas yra žemuoginė avietė?

Ši uoga priklauso rožinių šeimai. Nors Lietuvoje ji dar nėra labai paplitusi, Japonijoje šis augalas jau seniai vertinamas. Būtent iš Japonijos ir atkeliavo į Europą. Dabar vis dažniau atrandama ir mūsų soduose.

Tai krūmas, kuris pradeda žydėti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Žiedai balti, dideli ir labai dekoratyvūs. Po jų sunoksta uogos. Jų dydis siekia apie tris centimetrus, o išvaizda primena ir avietę, ir braškę vienu metu.

Skonis nėra tiesiog braškės ar avietės kopija. Uogos saldžiarūgštės, kvapnios, primenančios šilkmedžio poskonį. Be to, uogos tvirtos, todėl puikiai tinka ne tik šviežiam vartojimui, bet ir įvairiems desertams ar net konservavimui.

Kodėl verta auginti šį augalą?

Žemuoginė avietė patraukli ne tik dėl skonio ar išvaizdos. Ji labai nereikli, todėl puikiai tinka tiems, kurie neturi daug laiko sodininkystei. Augalui nereikia papildomų apdulkintojų, todėl uogos mezgasi gausiai ir be bičių pagalbos.

Krūmas gerai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Nors mėgsta saulėtą vietą, visai neblogai jaučiasi ir pusiau pavėsyje. Svarbu tik vengti visiško šešėlio. Esant pakankamai šviesos, avietinė braškė gausiai žydi ir dera.

Dar vienas privalumas – ilgas derėjimo laikas. Uogomis galima mėgautis visą vasaros antrąją pusę. Tinkamai prižiūrimas krūmas kasmet duos gausų derlių, kuris tik didės, nes augalas mėgsta plėstis ir tvirtėti.

Kaip paruošti dirvą?

Norint užauginti stiprų ir derlingą krūmą, svarbu tinkamai paruošti dirvą. Geriausia rinktis derlingą, purią ir gerai drenuojamą žemę. Neutralus pH, apie 6-6,5, šiam augalui tinka idealiai.

Jeigu dirva skurdesnė, ją galima praturtinti kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Tai padės augalui greičiau įsitvirtinti ir suteiks reikiamų maistinių medžiagų. Pasodinus verta dirvą mulčiuoti – tai padės išlaikyti drėgmę ir sumažins piktžolių augimą.

Mulčiavimui galima naudoti žievę, šiaudus ar specialias mulčiuojančias plėveles. Svarbiausia yra stebėti, kad dirva būtų nuolat drėgna, bet ne permirkusi. Per sausa žemė gali stabdyti uogų formavimąsi.

Kaip tinkamai prižiūrėti?

Nors šis vaiskrūmis nereiklus, vis dėlto minimali priežiūra būtina. Pirmiausia reikia stebėti drėgmės lygį. Ypač svarbu tai daryti žydėjimo ir vaisių formavimosi metu. Jei trūks vandens, uogos gali likti mažos arba deformuotos.

Krūmui augant, verta retkarčiais patręšti kompleksinėmis trąšomis. Tai galima daryti du kartus per sezoną: pavasarį ir uogų brendimo pradžioje. Tokia priežiūra užtikrins stiprų augimą ir gausesnį derlių.

Svarbus momentas – genėjimas. Nereikia bijoti šį darbą atlikti. Pašalinus senas ar silpnas šakas, krūmas taps vešlesnis ir gausiau žydės. Genėti geriausia ankstyvą pavasarį arba iškart po derliaus nuėmimo.

Kada ir kaip skinti uogas?

Uogų skynimo laikotarpis prasideda liepos viduryje – pabaigoje. Skinant svarbu neskubėti – palikite uogas ant krūmo, kol jos visiškai sunoksta. Tuomet jos būna saldžiausios ir aromatingiausios.

Skinti geriausia sausu oru, ryte arba vakare. Uogos puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek šaldymui. Jas galima naudoti desertuose, dėti į pyragus ar virti uogienes. Dėl savo tvirtumo uogos gerai laikosi, todėl tinka ir transportavimui.

Kodėl žemuoginė avietė tampa vis populiaresnė?

Šis augalas vilioja vis daugiau sodininkų paprastumu. Tai augalas be didelių kaprizų, duodantis gausų derlių ir turintis unikalų skonį. Be to, pats krūmas dekoratyvus, todėl puošia sodą ir uogomis, ir žiedais.

Dar viena priežastis – naujovių troškimas. Daugelis sodininkų nori išbandyti kažką naujo. Žemuoginė avietė čia puikiai tinka. Ji įneša į sodą naują skonį ir leidžia paįvairinti įprastus vaisių derlius.

Norint pradėti auginti šį augalą, pakanka vos kelių krūmelių. Jie greitai išsiplės ir jau po poros metų džiugins gausiu derliumi. O skonis tikrai nustebins – ne veltui ši uoga lyginama net su pačiomis geriausiomis sodo uogomis.

Ar patiko šis įrašas?
 
Temos: Sodas

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas