Prisijunkite
Kai vasaros pradžia dovanoja gausybę lietingų dienų, sodininkams tai neretai reiškia kur kas daugiau nei tik purvinus takus ir ilgesnį drabužių džiūvimo laiką. Drėgmė ir šiluma yra idealios sąlygos ne tik augalams, bet ir nematomiems, klastingiems jų priešams. Vienas tokių tyliai, bet agresyviai veikia – grybai.
Trąšos, tinkama dirva, šviesa – tai trys auginimo ramsčiai, tačiau net ir tobula priežiūra negali visiškai apsaugoti trąšių lysvių nuo gamtos kaprizų. Braškės yra vasaros pasididžiavimas, bet neretai tampa taikiniu grybinių ligų, kurios per kelias dienas gali sunaikinti visą derlių. Štai kodėl svarbu žinoti ženklus ir veikti laiku.
Kartais visa kova gali prasidėti nuo vos pastebimos dėmelės. O kol dar sėjame svajones apie uogienes, šaldiklius ir pyragus, derėtų pasitikrinti – ar mūsų braškės dar sveikos? Yra viena liga, kurios net menkiausi požymiai reikalauja greitos reakcijos.
Kas slepiasi po lietaus lašais: kaip atpažinti pavojingą braškių priešą?
Jei pastebi ant braškių žiedų ar uogų tamsias, minkštas dėmes – tai jau ženklas, kad situacija rimta. Ypač jei kartu su šiomis dėmėmis atsiranda pilkšvas, pūkuotas apnašas.
Tai šios vasaros neviešas svečias –pilkąjį kekerinį puvinį sukelia grybai, kurie mėgsta šilumą ir drėgmę. Infekcija neretai prasideda nuo žiedų, bet netrukus išplinta ant šakelių ir vaisių.
Uogos pradeda vysti dar neprinokusios, jų spalva tampa netolygi, jos deformuojasi. Jeigu žala pažengusi – ant paviršiaus ima formuotis smulkūs, juodi taškeliai. Tai yra grybų sporos. Šiuo etapu kiekviena delsimo diena reiškia vis daugiau užkrėstų augalų.
Kodėl puvinys ypač pavojingas po lietaus?
Pasirodo, lietus – tai ne tik palaima augalams, bet ir rizika. Dažnos liūtys, stovintis vanduo ant lapų, uždaros, drėgnos šiltnamio erdvės tampa tobulomis sąlygomis grybų plitimui.
Ypač pavojinga tankiai sodintos braškėms, kai oras tarp jų beveik necirkuliuoja. Nešalinamos nuvytusios dalys, likę derliaus likučiai taip pat tampa infekcijos šaltiniu. Svarbu ne tik reaguoti į ligą, bet ir žinoti, kaip užkirsti jai kelią ateityje.
Kaip apsaugoti braškes?
Pirmas žingsnis – pasirūpinti oro judėjimu. Jei augini uogas šiltnamyje ar po plėvele, atverk ventiliaciją ir užtikrink, kad oras nepaliaujamai judėtų. Kuo mažiau drėgmės ant lapų – tuo mažesnė ligos rizika.
Taip pat verta pasidomėti braškių veislėmis, kai kurios natūraliai atsparesnės puviniui nei kitos. Be to, svarbu nenaudoti laistymo iš viršaus, o geriau pilti vandenį tiesiai ant žemės, ties šaknimis. Kiekvieną kartą nuskynus derlių, surink visus likusius lapus, žiedus ir vaisius, nes jie gali tapti ligos pernešėjais.
Kada jau per vėlu laukti: veiksmai esant infekcijai
Jei braškės jau užkrėstos, nelauk. Iškart pašalink sergančius žiedus, vaisius ir lapus – geriausia juos sudeginti ar pašalinti iš sodo. Negalima jų palikti komposte, nes ten grybas gali kuo puikiausiai peržiemoti.
Jei situacija sudėtinga, gali tekti naudoti specialius fungicidus. Tačiau vis dažniau sodininkai pasitelkia natūralius sprendimus – česnakų ar pieno tirpalą, bei biologinius preparatus su naudinga mikroflora, kuri padeda natūraliai stabdyti grybelių plitimą.
Kai kiekviena uoga svarbi: sezoninis iššūkis, kurį gali laimėti
Nors pilkasis kekerinis puvinys skamba grėsmingai, daugelis sėkmingai susitvarko su šia problema – svarbiausia neignoruoti pirmųjų ženklų.
O kai per langą barbenantis lietus primena apie pavojus lysvėje, svarbiausia – nepasiduoti. Nes net viena išgelbėta uoga, šviežiame pyrage ar šaldytuve – tai mažas pergalės skonio lašas.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti