Niekaip nepavyksta užsiauginti krapų? Ekspertai įvardijo, kokias klaidas daro daugelis ir kaip išsaugoti derlių

Per pastaruosius metus pavasariai pasižymi dideliais temperatūros kontrastais, šiltos dienos kaitaliojasi su šalnomis. Tokios sąlygos tikrai stabdo krapų augimą, bet pagrindinis pavojus slypi ne čia. 

Atšalimas silpnina daigus, todėl jie tampa ypač jautrūs kitoms grėsmėms – pirmiausia kenkėjams. Didžiausią žalą daro gluosninė-morkinė amarų rūšis, kuri sezoną pradeda anksčiau nei daugelis kitų vabzdžių.

Šie amarai masiškai apninka tirštas lysves ir žaloja pačias jauniausias augalo vietas – ten, kur sultys teka aktyviausiai. Išsiurbdami skysčius, jie ne tik atima vandenį, bet ir išsiurbia svarbiausias maisto medžiagas, tokias kaip azotas ir kalis. 

Pirmieji požymiai matomi jau po kelių dienų: lapai nuvysta, kraštuose paruduoja, stiebai suminkštėja. Jei nesiimama jokių veiksmų, augalas žūsta – tiesiog sugriūva į lysvę.

Kaip atskirti šaltį nuo amarų?

Nemažai daržininkų nesugeba nustatyti tikrosios krapų silpnėjimo priežasties. Tačiau simptomai yra skirtingi. Jei augalas patyrė šalčio stresą, lapai būna dėmėti, matinio atspalvio. O kai kalti amarai – atsiranda lipni medžiaga, vadinamoji medaus rasa, o lapų gyslos pradeda gelsti.

Efektyviausias sprendimas yra ne kovoti su pasekmėmis, o užkirsti kelią problemoms. Pavyzdžiui, pavasarį galima uždengti krapų lysves plėvele ar baltu agrodangalu ant lankų, tai saugo nuo staigių temperatūros svyravimų ir sumažina kenkėjų prieigą. 

Jei amarai jau pasirodė, veiksmingai padeda natūralūs česnako arba neem aliejaus purškalai, jie nekenkia ir tada, kai krapai skirti vartoti švieži.

Dirvožemis, šviesa ir trąšos – viskas turi reikšmę

Norint išauginti sodrų ir aromatingą krapų derlių, labai svarbu tinkamai paruošti dirvą. Krapams geriausiai tinka priesmėlis ar lengvas priemolis, turtingas humuso, pH nuo 6,5 iki 7,0, kas užtikrina tinkamą maistinių medžiagų pasisavinimą ir apsaugo nuo šaknų puvinių. 

Krapai mėgsta saulę ir jiems reikia bent šešių valandų tiesioginės šviesos kasdien. Jei šviesos trūksta, stiebai ištįsta, augalai suminkštėja ir tampa trapūs.

Svarbu vengti krapų sėti po salierų, lubinų ar kmynų, šie augalai skatina dirvožemio ligų kaupimąsi.

Laistymas – nei per mažai, nei per daug

Krapai jautriai reaguoja į vandens kiekį. Tiek sausra, tiek perteklinis drėgnumas trikdo jų augimą ir kenkia natkės kokybei. Optimalus kiekis yra apie 10–15 litrų vandens kvadratiniam metrui per savaitę, paskirstytas į kelis kartus. 

Karštomis dienomis poreikis padidėja trečdaliu. Dideliuose daržuose verta įsirengti lašelinį laistymą, geriausias variantas yra 1 litro per valandą srautas, su lašeliais kas 30 cm.

Tręšimas: kiek ir kada?

Krapai nemėgsta pertręšimo. Jiems pakanka vidutinio kiekio azoto – apie 25 gramus gryno elemento 10 kv. metrų. Geriausiai tinka kalcio salietra, ji stabilizuoja ir dirvos pH. 

Fosforo ir kalio trąšos turėtų būti įterpiamos prieš sezoną, rudenį arba ankstyvą pavasarį. Jei jų per daug aktyvaus augimo metu, krapai greičiau vysta per karščius.

Tinkamai pasirūpinus visais šiais veiksniais, krapai lysvėje ne tik džiugins kvapu, bet ir nebus lengvas taikinys nei šalnoms, nei kenkėjams.