Prisijunkite
Sodo sezonas dažnam prasideda ne su pirmu žiedu, o su pirmu kibiru žemių. Kai lietus dar neišlydėjęs pavasario šalčių, o pirštinės vis dar storos – jau tada galvoje sukasi klausimai: kuo patręšti, kaip paskatinti šaknų augimą, kas padės silpnesniems daigams stiprėti? Ir kaip visa tai padaryti be cheminių trąšų, kurių kartais norisi kuo mažiau?
Gamtos atsakymai dažnai slypi visai šalia. Gintaras yra tarsi mūsų krašto magija. Jis žinomas nuo seno: nuo papuošalų iki liaudies medicinos. Tačiau mažiau kas žino, kad iš jo gaunama rūgštis naudinga ne tik kūnui, bet ir sodui. Taip, būtent, gintaro rūgštis vis dažniau minima kaip natūralus augalų augimo stimuliatorius, stiprintojas ir net adaptogenas.
Šiandien vis daugiau sodininkų atranda šį nebrangų, bet labai veiksmingą būdą padėti savo augalams. Ypač pavasarį, kai jiems reikia papildomos energijos ir apsaugos. Tad jei dar negirdėjai apie gintaro rūgštį – gali būti, kad tai vienas iš tų mažų dalykų, kuris sode duoda labai didelį skirtumą.
Kas yra gintaro rūgštis – ir kodėl verta ją naudoti?
Gintaro rūgštis natūraliai randama kai kuriuose augaluose, bet ypač – gintare. Komerciškai ji dažniausiai gaminama iš gintaro perdirbimo likučių, tad nors ir atrodo tarsi naujovė, iš tikrųjų tai gana natūralus produktas. Ji naudojama medicinoje, kosmetikoje, o dabar, vis dažniau, ir agronomijoje.
Kodėl? Todėl, kad veikia kaip natūralus augalų adaptogenas. Tai reiškia, kad padeda augalui prisitaikyti prie stresinių sąlygų. Pavyzdžiui, staigaus temperatūros pokyčio, persodinimo, perlaistymo ar sausros. Taip pat skatina augimą, stiprina šaknų sistemą, gerina maisto medžiagų pasisavinimą ir net stiprina augalo imunitetą.
Svarbiausia – tai nėra trąša, kuri spaudžia augalą augti. Tai daugiau tarsi augimo reguliatorius, kuris leidžia augalui geriau panaudoti savo pačio vidinius resursus. O tai reiškia sveikesnį, natūralesnį augimą be perteklinių chemikalų.
Kaip gintaro rūgštis veikia skirtingus augalus?
Naudojimas labai platus: nuo daržovių iki kambarinių gėlių. Jos veikimas pastebimas jau po kelių dienų, nes lapai tampa žalesni, augalas atrodo gyvesnis, o šaknys auga greičiau. Pomidorai ir agurkai labai gerai reaguoja į gintaro rūgštį, ypač jei purškiami daigai arba naudojama prieš sodinimą.
Šaknys išauga stipresnės, o pats augalas geriau prisitaiko prie dirvožemio. Tai sumažina tikimybę, kad daigas sustings arba ilgai neprigis. Gėlės, ypač balkoninės ar vazoninės, dažnai tampa tvirtesnės, o jų žiedai – sodresnių spalvų.
Ypač rekomenduojama naudoti prieš persodinimą, nes padeda augalui atsigauti ir sumažina streso poveikį. Net bulvėms ir kitoms šakniavaisinėms daržovėms gintaro rūgštis naudinga – pagerina gumbų formavimąsi, padidina atsparumą ligoms ir net gerina laikymo savybes derliaus nuėmimo metu.
Kaip naudoti gintaro rūgštį sode?
Dažniausiai gintaro rūgštis parduodama miltelių ar tablečių pavidalu. Paruošimas paprastas: pakanka ištirpinti reikiamą kiekį vandenyje. Tokį tirpalą galima naudoti dviem būdais: laistyti prie šaknų arba purkšti ant lapų.
Daigus galima palaistyti ar nupurkšti likus kelioms dienoms iki sodinimo į žemę. Tai padės šaknims išleisti naujus ūglius, o pats augalas mažiau kentės nuo aplinkos pokyčių. Sodinimo metu galima mirkyti sėklas ar šaknis gintaro rūgštyje, tai padės greičiau įsišaknyti.
Taip pat naudinga naudoti po persodinimo arba po ligos, kaip pagalbinę priemonę augalo atsistatymui. Svarbu, kaip iri visur, nepersistengti. Gintaro rūgštis nėra trąša, tad dažnas naudojimas neturi prasmės. Pakanka naudoti kartą per 2–3 savaites arba tada, kai matyti, kad augalui reikia papildomo palaikymo.
Kodėl verta rinktis gintaro rūgštį vietoj chemijos?
Vis dažniau sodininkai atsigręžia į natūralius produktus ir ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl sodo pusiausvyros. Gintaro rūgštis nėra trąša, kuri išbalansuoja dirvožemį. Ji nekenkia naudingiems mikroorganizmams ir nepaskatina piktžolių augimo, kaip dažnai nutinka su azotinėmis trąšomis.
Be to, tai ekonomiškas pasirinkimas, nes nedidelis kiekis miltelių kainuoja kelis eurus, o pakanka keliems litrams tirpalo. Jį galima naudoti įvairioms kultūroms, ir net viduje – kambariniams augalams, kurie žiemą pavargsta nuo sausos oro ir silpnos šviesos.
Ir dar, tai tarsi tiltas tarp senosios išminties ir naujų žinių. Gintaras visada buvo laikomas ne tik grožio akmeniu, bet ir apsaugos, gydymo simboliu. Ir dabar, panaudojus jo galias sode – galime pasijusti šiek tiek arčiau žemės.
Galima pasigaminti net purškalą ar trąšą
Tie, kurie mėgsta eksperimentuoti, jau seniai gaminasi savo purškalus iš gintaro rūgšties. Prideda lašelį natūralaus muilo, kad geriau priliptų prie lapų, šlakelį kvapnių augalų ekstraktų ir naudoja ne tik kaip trąšą, bet ir kaip natūralų augalų imuniteto stipriklį.
Kai kurie sumaišo su pelenais, kad gautų kalio ir boro papildų derinį. Kiti naudoja kartu su jūros dumbliais – dar labiau stiprindami augalą per visus jo augimo etapus. Ir visa tai – be dirbtinų dažiklių, kvapų ar hormonų, kurie taip dažnai slepiasi už žodžių universalios trąšos.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti