Patyrę grybautojai jau trina rankomis: baravykai jau dygsta miškuose, bet tik žinant šias taisykles jų rasite daug

Baravykų rinkimas neretai sukelia sveiką konkurenciją net tarp artimiausių kaimynų. Vieni žino savo slapčiausias vietas, kiti seka orų prognozes ir socialinių tinklų įrašus, kuriais dalijasi grybautojai. Įvairiose grupėse jau pasirodo pirmosios nuotraukos su pilnais krepšiais. 

Tai ženklas, kad metas išsitraukti pintinę ir pasiruošti žygiui į mišką. Kelmės rajonas tarp patyrusių grybautojų dažnai minimas kaip vienas iš taškų, kuriame galima tikėtis rasti kilniųjų baravykų. Vis dažniau kalbama ne tik apie tai, kaip atpažinti baravyką, bet ir apie tai, kokių gamtinių sąlygų šis grybas reikalauja. 

Grybų žinovai teigia, kad vien tik pamatyti tinkamą medį neužtenka. Svarbu atkreipti dėmesį į daugybę smulkmenų: nuo dirvožemio drėgmės iki miško tankumo. Būtent tokie niuansai dažniausiai lemia, ar baravykų ieškotojas grįš su pilnu krepšiu, ar tik su keliomis rudomis kepurėlėmis.

Kur auga baravykai ir kas jiems patinka

Baravykas nėra tas grybas, kuris dygsta kur papuola. Jis renkasi mišrius ar lapuočių miškus, o spygliuočių plotus aplenkia, nebent ten auga ir pavieniai lapuočiai. Kelmės rajone vyrauja mišrūs miškai, todėl ši teritorija laikoma palankia baravykų augimui. 

Dažniausiai šie grybai pastebimi prie beržų, ąžuolų ar bukų. Pasitaiko ir prie pušų, bet kur kas rečiau. Baravykai mėgsta drėgnas vietas, todėl po lietaus jų šansai išdygti gerokai padidėja. Jeigu naktimis temperatūra krinta žemiau dešimties laipsnių, o dienomis būna šilta, tai pats palankiausias metas jiems augti.

Dažniausiai jie slepiasi tarp žolės, samanų, prie paparčių ar mažesnių krūmų. Kartais atrodo, kad nėra nė vieno, o staiga tarp dviejų kupstų atsiveria visa šeima – tokie radiniai ypač nudžiugina. Šie grybai dažnai auga grupėmis, todėl suradus vieną egzempliorių verta atidžiai apsižvalgyti aplink. 

Kai kurie grybautojai tikina, kad baravykas turi brolius net kelių metrų spinduliu. Todėl neapsimoka iškart eiti toliau – reikia luktelti, apžiūrėti aplinką ir, jei reikia, net atsiklaupti ar įsiklausyti, ar niekas nesusigundė jį paslėpti.

Kaip pasiruošti ir ką svarbu žinoti

Grybauti verta eiti pasiruošus – nuo to priklauso ne tik laimikio kiekis, bet ir saugumas. Patariama visada rinktis pintą krepšį. Plastikiniai maišeliai ne tik gadina grybus, bet ir trukdo jiems kvėpuoti. Būtina apsirengti ilgas kelnes, uždarus batus, galvos apdangalą. Kelmės miškai – vieta, kur kanda ne tik uodai, bet ir tyko erkės.

Renkant baravyką svarbu jį nepjauti, o išsukti, kad būtų apsaugota grybiena. Prieš dedant į puodą ar keptuvę – būtina kiekvieną perpjauti ir patikrinti, ar nėra „nuomininkų“. Šiltesnėmis dienomis baravykai dažniau būna kirminuoti, todėl verta būti budriems. Be to, jokiu būdu negalima rinkti nežinomų grybų – net jei atrodo, kad jų forma panaši į valgomus.

Grįžus iš miško būtina persižiūrėti rūbus ir kūną – erkės gali prilipti nepastebimai. Taip pat svarbu nepamiršti, kad miško gėrybės nėra nei garantuotos, nei amžinos. Todėl kiekvienas rastas grybas – tarsi netikėta dovana, kurią verta įvertinti su pagarba gamtai.