Prisijunkite
Prisijunkite
Pomidorai gali būti dėkingi, bet tik tada, kai elgiamasi ne mechaniškai, o su šiek tiek supratimo. Ne viską, kas žalia, reikia iškarpyti, ir ne viskas, kas atrodo nereikalinga, tikrai trukdo. Yra viena smulki, dažnai nepastebima dalis, kurios pašalinimas gali lemti, kiek tavo vaisiai svers. Tai – lapkotis.
Sodininkai dažnai vadovaujasi nuojauta arba išgirsta viena kita patarimą iš pažįstamų. Tačiau kai kalba pasisuka apie pomidorų lapų tvarkymą – reikia daugiau nei tik žinių. Reikia žvilgsnio, kuris mato ne tik šiandieną, bet ir tai, kur auga vaisiai, kokioje stadijoje yra žiedynai, ir ką daro tas, atrodytų, nereikšmingas kotelis po lapu.
Ypač vasarą, kai šiltnamiai virsta džiunglėmis, norisi viską pravalyti – daugiau oro, daugiau šviesos. Ir tai tikrai padeda. Bet peržengus ribą – padaryti žalos lengviau nei atrodo. Todėl dabar metas išsklaidyti svarbiausią mitą: ar tikrai lapkotį galima nukirpti kada panorėjus?
Lapai yra ne tik šešėlis, bet ir variklis
Lapai pomidorams atlieka daugiau nei vieną funkciją. Jie ne tik saugo nuo perkaitimo ar šešėliuoja, bet ir yra energijos generatoriai. Per juos augalas gamina tai, iš ko vėliau maitinasi vaisiai. Bet kai krūmas peraugęs, kai lapai dengia vieni kitus, kai apatiniai jau liečia žemę, tuomet tai nebe pagalba, o rizika.
Apačioje kaupiasi drėgmė ir ten atsiranda puviniai, grybeliai, net bakterijos. Dėl to rekomenduojama nupjauti tuos lapus, kurie jau per seni, arba liečia žemę. Geriausia tą daryti ryte, kai oras sausas, o krūmas dar neturi streso nuo perkaitimo.
Tačiau net šiuo atveju reikia laikytis saiko. Vienu kartu galima nukirpti tik kelis lapus, nes būtinas laikas atsigauti. Jei iškarpysi pusę krūmo – rožės gali padėkoti, bet pomidoras tik sustings. Jo vidinė sistema pajus šoką ir dažnai stabdo žydėjimą ar net nubyra žiedai.
Lapkotis – tarsi kraujagyslė tarp vaisiaus ir gyvybės
Lapkotis atrodo kaip niekuo neišsiskiriantis kotelis, jungiantis lapą prie stiebo. Bet būtent šiuo kanalu teka visa, kas reikalinga. Nuo šaknų keliauja vanduo, kalis, azotas. Iš lapo – gliukozė ir visa, ką augalas sukaupė per fotosintezę. Tai srautas abiem kryptimis.
Ypač svarbu, kai lapkotis yra šalia vaisiaus kekės. Ten jis ne tik maitina lapą, bet ir perduoda tai, kas sukaupta, į vaisių. Pašalinti jį reiškia nukirsti jungtį. Vaisius dar gali pakeisti spalvą, bet augti – jau nebe. Ir čia dažnai slypi skirtumas tarp pomidoro, kuris sveria 500 g, ir to, kuris sustoja ties 320 g.
Tai nereiškia, kad lapkočių negalima šalinti niekada. Bet tik tada, kai jau matai, kad visi vaisiai tame žiedyne paraudo, bręsta, ir daugiau neaugs, tuomet gali, bet iki tol – jokiu būdu.
Kada šalinti, o kada palikti?
Jei nori didelių, sultingų pomidorų – neskubėk su žirklėmis. Palauk, kol žiedynas bus visiškai suformuotas. Kai vaisiai pradeda keisti spalvą, tai ženklas, kad energija jau skiriama brandinimui, o ne augimui. Iki tol kiekvienas lapkotis yra tiltas, o ne akmuo ant kelio.
Kartais norisi greičiau, ypač jei sezonas trumpas, tuomet galima sąmoningai paaukoti dydį vardan greitesnio sunokimo. Bet tai turi būti sprendimas, o ne įprotis. Jei žinai, kad skinsi anksčiau – tada galima aukoti vieną ar du lapkočius. Bet jei sieki skonio – laikyk juos iki galo.
Taip pat svarbu – nešalinti per lietų ar esant didelei drėgmei. Nupjautas lapkotis yra atvira žaizda. Tokiu metu ji tampa vartais infekcijoms. Geriausias laikas – vidurdienis, sausa diena, kai augalo žaizda spės užsitraukti iki vakaro.
Ką daryti su mažesniais, krūminiais pomidorais?
Krūminės veislės, arba žemaūgiai pomidorai, dažniausiai nereikalauja tiek kišimosi. Jiems svarbiausia yra šviesa ir oro cirkuliacija. Todėl pakanka pašalinti tik tuos lapus, kurie jau aiškiai serga ar liečia žemę. Lapkočių dažniausiai net neliečiama.
Tačiau aukštaūgėms, indeterminantinėms veislėms, kurios auga į viršų visą sezoną – būtina struktūra. Ir čia kiekvienas sprendimas turi svorį. Ne kiek lapų pašalinai, o kur, kada ir kaip.
Stebėti, o ne spėlioti
Pomidorų priežiūra nėra tik darbų sąrašas. Tai gyvas procesas, kuriame kiekvienas augalas gali reikalauti šiek tiek skirtingo požiūrio. Jei nori vaisiaus, kuris kvepia, traška ir turi skonį – kartais svarbiausia ne tai, ką pašalini, o ką palieki.
Lapkotis yra mažas, bet galingas. Jo neįvertinimas dažnai kainuoja daugiau nei trąšų pakuotė. Todėl žiūrėk, klausyk ir veik ne iš įpročio, o iš supratimo. Tada ir krūmas atsilygins ne tik derliumi, bet ir tuo, kaip atrodys tavo šiltnamis.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti