Sodininkai perspėja dėl šio populiaraus augalo: būkite atsargūs, nes jis slopina kitų augalų augimą

Iš pirmo žvilgsnio — dailus, vešlus, tankiai žydintis. Tačiau net ir gerai prižiūrimas augalas gali turėti savybę išskirti medžiagas, kurios slopina aplinkinių augalų augimą. Tai reiškinys, vadinamas alelopatija.

Vienas iš tokių — Lietuvoje itin mėgstamas ir dažnai soduose auginamas juodasis riešutmedis. Ne vienas sodininkas pastebi: po juo ar šalia jo augalai skursta, gelsta, jų šaknys vystosi prastai. Kaip tai veikia ir ką svarbu žinoti?

Kas yra alelopatija ir kaip ji veikia?

Augalai, kaip ir visi gyvi organizmai, siekia išgyventi ir gauti kuo daugiau išteklių. Kai kurios rūšys evoliucijos eigoje išsiugdė gebėjimą išskirti chemines medžiagas, kurios trukdo konkurentams augti šalia.

Šis procesas vadinamas alelopatija. Jį lemia specialios medžiagos, kurios per šaknis, lapus ar net nukritusius vaisius patenka į dirvą. Kiti augalai, patekę į tokią dirvą, pradeda augti prasčiau, jų sėklos sunkiau sudygsta, šaknys silpnėja.

Juodasis riešutmedis — gražuolis, bet pavojingas

Juodasis riešutmedis (Juglans nigra) — labai mėgstamas medis Lietuvos soduose ir parkuose. Jis auga greitai, sukuria puikią pavėsį teikiančią lają, žavi dekoratyviais lapais.

Tačiau būtent šis medis yra vienas stipriausių alelopatinių augalų. Jo šaknys, lapai ir riešutai išskiria jugloną — medžiagą, kuri kenkia daugeliui kitų augalų. Juglonas veikia dirvos struktūrą, stabdo daigų dygimą, mažina šaknų vystymąsi.

Todėl po riešutmedžiu ar šalia jo labai sunkiai auga daugelis daržovių, gėlių, uogakrūmių. Ypač jautrios juglonui yra pomidorai, bulvės, obelys, serbentai, petunijos, azalijos.

Kokie dar augalai gali slopinti kitų augimą?

Be juodojo riešutmedžio, yra ir kitų Lietuvoje auginamų augalų, turinčių alelopatinių savybių. Pavyzdžiui, pušys. Jų spygliai, patekę į dirvą, pakeičia jos rūgštingumą ir trukdo kitiems augalams augti šalia.

Eglės taip pat išskiria medžiagas, kurios slopina žolinę augmeniją po medžiu. Todėl eglynų paklotėje dažnai matome vos kelis augalus.

Be to, alelopatines savybes turi kai kurios kraujažolės, eukaliptai (jei kas juos augina vazonuose), gvazdikėliai. Net kai kurios žolės, kaip kad rugiai, gali paveikti aplinkinių augalų augimą.

Kaip apsaugoti savo sodą?

Jeigu jūsų sode jau auga juodasis riešutmedis arba kiti stipresni alelopatiniai augalai, reikėtų suplanuoti, ką sodinti šalia. Po riešutmedžiu patartina sodinti augalus, kurie yra atsparūs juglonui, kai kurios paprastosios rūšys, tokios kaip našlaitės, lelijos, narcizai.

Svarbu reguliariai grėbti nukritusius lapus, kad kuo mažiau jų pūtų dirvoje. Taip pat galima įrengti atskirą lysvę su izoliaciniu barjeru, jei norite šalia auginti jautresnius augalus.

O planuojant naują sodą — verta gerai apsvarstyti, ar sodinti stipriai alelopatinius augalus arti kitų svarbių kultūrų.

Gražus medis ar dekoratyvus augalas gali atrodyti puiki puošmena sode. Tačiau jei nežinosite apie jų poveikį aplinkai, galite nesuprasti, kodėl kiti augalai ima skursti. 

Prieš sodindami naujus medžius ar krūmus, verta pasidomėti jų savybėmis ir taip išvengsite nemalonių netikėtumų ir džiaugsitės sveiku, klestinčiu sodu.