Valstybės ėjimas, kuris pakeis žaidimo taisykles: ar papildomas draudimas ištrauks viešąjį sektorių iš duobės?

Šis sprendimas viešojoje erdvėje sulaukė įvairių vertinimų, premjeras prabilo, kad nuo kitų metų vietoje šio draudimo darbuotojus skatins piniginėmis išmokomis, tačiau darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorė, HR ekspertė Živilė Valeišienė ragina žiūrėti į skaičius ir tyrimus, kurie rodo – sveikatos draudimas yra svarbus darbuotojams. 

Todėl, jos nuomone, minėtasis pokytis turėtų teigiamai paveikti valstybės valdymo ir viešojo administravimo (VVVA) sektoriaus darbuotojus bei sumažinti ilgus metus aptarinėjamą atotrūkį nuo privataus verslo, kuriame ši nauda jau seniai tapo kasdienybe.

„WitMind“ atlikto Nacionalinio visų dirbančiųjų tyrimo duomenys parodė, jog tik 23 proc. šalies dirbančiųjų VVVA sektorių laiko patraukliu darbui, o pačių sektoriaus dirbančiųjų  pasitenkinimas tiek funkcinėmis, tiek emocinėmis naudomis stipriai atsilieka net nuo šalies vidurkio, dar labiau – nuo kitų sektorių – šalies lyderių. 

Tačiau viešasis sektorius turi ir stiprybių – gali didžiuotis labai aukštais vertinimais  darbo prasmės ir pagalbos visuomenės vertinimuose. Gan aukštai, nors ir žemiau šalies vidurkio, VVVA darbuotojai vertina mokymosi galimybes, lankstų darbo grafiką ir darbą nuotoliu. 

„Tam, jog VVVA sektorius taptų konkurencingesniu, svarbūs du dalykai: įstaigų noras keistis ir gebėjimas pamatyti savo silpnąsias vietas, pasilyginti su rinka, kurioje sektorius konkuruoja dėl darbuotojų. Mūsų duomenys rodo, jog viešasis sektorius, vertinant atlygio ir naudų visumą, nuo geriausiai vertinamų privataus verslo sektorių atsilieka maždaug 15–25 proc. Šį skirtumą galima sumažinti net ir santykinai nedidelėmis, tačiau darbuotojams labai svarbiomis priemonėmis. Viena iš jų – papildomas sveikatos draudimas“, – sako Ž. Valeišienė.

„WitMind“ direktorė dėsto, jog privačiame sektoriuje papildomas sveikatos draudimas jau seniai yra viena populiariausių naudų: dauguma darbuotojų jį suvokia kaip savaime suprantamą naudą, o ne privilegiją. Vienam žmogui toks paketas per metus įprastai kainuoja apie 500–600 eurų (tačiau žemutinė riba gali siekti ir kelis šimtus, o viršutinė ir tūkstantį ar daugiau eurų), bet grąža organizacijai yra nepalyginamai didesnė. 

Darbdaviai sutaupo, nes mažėja personalo kaita, kurios kaštai gali siekti nuo kelių mėnesinių iki dvejų metų atlyginimo. Draudimas kuria rūpestingo darbdavio įvaizdį ir didina lojalumą, o jį turintys darbuotojai ir patys įvardija besijaunčiantys vertinami. Tai, jog darbuotojai greičiau patenka pas reikiamus specialistus, mažina eiles valstybinėse įstaigose, dėl ko laimi visi gyventojai. 

 „Mūsų tyrimų duomenys rodo, jog sveikatos draudimas pagal svarbą privačiame sektoriuje užima septintą, o viešajame – devintą vietas, nusileisdamas atlyginimui, lanksčiam darbui ir karjeros galimybėms. Kategorijoje „Vertinami darbuotojai“, kuri labiausiai sustiprina pasididžiavimą darbdaviu, viešojo sektoriaus rezultatai yra gerokai žemesni už rinkos vidurkį, o darbdavio įvaizdis – silpniausia grandis.

Todėl sprendimas darbuotojus apdrausti papildomu draudimu tampa strategiškai svarbiu: jis parodo realias pastangas gerinti sąlygas ir kartu kuria patrauklų, socialiai atsakingo darbdavio įvaizdį. Kryptingai investuojant į tai, kas svarbu tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, galima auginti VVA sektoriaus įmonių patrauklumą bei darbdavio įvaizdį. Net ir nedidelės viešojo sektoriaus įstaigos gali sau leisti šią naudą, jei ją suvoks kaip investiciją, o ne išlaidą“, – dėsto Ž. Valeišienė.

Ekspertė priduria, jog viešojo sektoriaus sprendimas siūlyti papildomą sveikatos draudimą – tai ne trumpalaikė „madinga“ iniciatyva, o duomenimis pagrįstas ir ilgalaikę vertę kuriantis žingsnis, padedantis mažinti atotrūkį nuo privataus sektoriaus ir kurti tvaresnę, sveikesnę bei lojalesnę darbo aplinką.