Viena klaida, kuri sunaikins visą sodą, bet daugelis tai daro kasdien: ekspertai įspėja, kad taip daryti negalima

Ir kai žaluma ima gelsti ar lūžti be aiškios priežasties – dažnai kaltas ne karštis, o netinkamas laikas. Vasarą, kai saulė kepina, norisi kuo greičiau atgaivinti augalus. Tačiau būtent vidurdienio laistymas yra viena didžiausių daromų klaidų. 

Vanduo tuomet ne tik neišsiskirsto tolygiai, bet ir gali padaryti žalos. Ir jei tai tampa įpročiu – po kelių dienų sode gali nebelikti nieko gyvybingo. Svarbiausias dalykas – žinoti ne tik kiek laistyti, bet ir kada. Ir čia niuansai, kurie atrodo smulkūs, gali lemti, ar jūsų augalai išsilaikys iki rudens.

Kada laistyti, kad augalai išliktų gyvybingi ir neperdegtų?

Laistyti reikėtų tik anksti ryte iki 9 valandos arba jau vėlyvą vakarą, kai saulė nebepašildo žemės. Taip vanduo spėja įsigerti į gruntą ir pasiekti šaknis, o ne išgaruoja nuo įkaitusios dirvos.

Jeigu laistote vidurdienį, rizikuojate ne tik per greitu išgaravimu. Vandens lašeliai, likę ant lapų, saulės spindulių veikiami tampa tarsi lęšiai – jie gali sukelti nudegimus ant augalų paviršiaus. Todėl bet kokiu paros metu laistyti reikėtų ne iš viršaus, o tiesiai į dirvą, prie šaknų.

Dar vienas svarbus dalykas – vandens temperatūra. Nelaistykite augalų šaltu vandeniu tiesiai iš čiaupo ar šulinio. Staigus temperatūros skirtumas, ypač karštą dieną, sukelia šaknų šoką. Vanduo turi būti pastovėjęs bent kelias valandas, kad įgautų kambario temperatūrą ir išsisklaidytų chloras.

Tinkamas laistymas svarbus ne tik gėlėms 

Kai žolė ima džiūti, daugelis tiesiog pila daugiau vandens. Tačiau tai ne visada išsprendžia problemą. Pirmiausia – prieš prasidedant sausroms, reikia pasirūpinti pačia žole. Nustokite ją trumpai pjauti: kuo ilgesni stiebeliai, tuo geriau veja išlaiko drėgmę.

Taip pat rekomenduojama žolę mulčiuoti – t. y. palikti smulkiai sukapotas nupjautas liekanas ant paviršiaus. Jos padeda išlaikyti drėgmę dirvoje ir veikia kaip natūrali apsauga nuo saulės.

O kada laistyti? Vėlgi – tik rytais. Ir ne šlakstyti truputį kasdien, o geriau gausiau kas kelias dienas. Taip drėgmė pasiekia giluminius šaknų sluoksnius, o ne tik paviršių. Nors atrodo priešingai, tai padeda veją išlaikyti žalią ilgam.

Svarbiausias principas – stebėti gamtą ir neskubėti

Gerai palaistytas sodas neprivalo būti laistomas kasdien. Kartais geriau mažiau, bet tiksliai. Saulės judėjimas, vėjo stiprumas, dirvos tipas – visa tai turi įtakos. Viskas prasideda nuo stebėjimo ir reakcijos.

Jeigu pasirenkate tinkamą paros laiką, tinkamą kiekį ir atitinkamą metodą – augalai ne tik išgyvens, bet ir žydės ar duos vaisių. Priešingu atveju net pats derlingiausias dirvožemis neatlaikys jūsų laistymo režimo. Ir tada nebus kaltas nei karštis, nei sausra, o tik blogai pasirinktas metas.