Viena skaniausių vasaros grybų paslapčių: nepatikėsite, kiek skanumo slepia šis keistai atrodantis grybas

Tarp tokių — karpotasis pumpotaukšlis. Neįprastos išvaizdos grybas, kuris dažnai lieka nepaliestas net patyrusių grybautojų. Vieni baiminasi, kiti tiesiog neatpažįsta. O be reikalo, nes jaunas pumpotaukšlis ne tik valgomas, bet ir skanus.

Šį grybą galima rasti jau birželio pradžioje. Auga jis ne tik miškuose, bet ir pievose, krūmynuose, pakelėse. Tad verta žinoti, kaip ją atpažinti ir kodėl nereikėtų jo vengti.

Šį grybą visi apeina, nes atrodo keistai

Karpotasis pumpotaukšlis (lot. Lycoperdon perlatum) — vienas iš dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkamų grybų. Daug kas ją vadina „dūmgrybiu“, nes sunokęs ji skleidžia tamsius sporų debesis. Tačiau kol jaunas, jo minkštimas yra baltas, standus ir visai tinkamas vartoti.

Išvaizda, pripažinkim, neįprasta. Grybo kūnas be aiškios kepurės, panašus į mažą lazdą ar burbuliuką, paviršius padengtas smulkiomis ataugėlėmis. Būtent dėl to daugelis ją palaiko nevalgomu ar net nuodingu grybu. Tačiau jauni pumpotaukšliai visiškai saugūs ir labai skanūs.

Svarbiausia taisyklė — rinkti tik tuos pumpotaukšlius, kurių vidus dar baltas. Jei jis patamsėjęs ar purvinas — grybą palikite. Balta, standi minkštimo tekstūra reiškia, kad grybas tinkamas maistui.

Skonis primena pievagrybius, tačiau su lengva riešutine nata. Paruošimas irgi labai paprastas. Pakanka keptuvėje su trupučiu sviesto ir česnako, taip pat tinka sriuboms ar padažams. Jauni pumpotaukšliai labai greitai kepa — svarbu jų neperkepti.

Kur ieškoti? Birželio mėnesį jų jau pilna pievose, miškų proskynose, net pakelėse. Grybą lengva atpažinti — klaidų pasitaiko retai. Visgi, kaip ir visada grybaujant, reikėtų būti visiškai tikram, ką dedate į krepšį.

Nors iš pirmo žvilgsnio pumpotaukšlis gali pasirodyti įtartinas, drąsiai verta jį rinkti. Išmėginę jį virtuvėje, tikrai įtrauksite šį grybą į savo kasmetinį grybavimo meniu. O jei dar pasiūlysite svečiams — liks nustebę, kaip skaniai galima paruošti šį miško netikėtumą.