Vienam norisi kasdien, o kitam tik kartą per savaitę: pasakė, ką daryti, kai sekso poreikiai išsiskiria

Kai vienas partneris nori intymumo dažniau, o kitam to užtenka rečiau, gali atsirasti įtampa, nesusipratimų ar net tylus nusivylimas. Tokie skirtumai tarp žmonių yra visiškai natūralūs. Skirtingi gyvenimo ritmai, hormonų pokyčiai, stresas ar net miego trūkumas, visa tai gali lemti seksualinio poreikio svyravimus. 

Vienas žmogus gali jausti poreikį artumui kasdien, kitas – vos kartą per savaitę. Tai dar nereiškia, kad kažkuris yra netinkamas ar kad pora nesuderinama, tai tiesiog reiškia, kad reikia rasti būdą, kaip kalbėtis ir derinti lūkesčius.

Neaptarti skirtumai ilgainiui gali sukelti emocinį atitolimą, todėl svarbu ne ignoruoti problemą, o ieškoti sprendimų kartu. Šiame tekste apžvelgsime, kaip tokiose situacijose elgtis, kaip kalbėtis apie seksą su pagarba ir supratimu, ir kokie praktiniai žingsniai gali padėti išsaugoti ryšį net tada, kai norų dažnis nesutampa.

Pirmiausia – atviras ir nevertinantis pokalbis

Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra kalbėtis. Ne su priekaištais, ne su nusivylimu, o su atvirumu. Svarbu suprasti, kad seksualinio noro skirtumai nėra kieno nors kaltė ar problema, kurią reikia „pataisyti“. Tai yra faktas, kurį verta aptarti kaip ir bet kurį kitą skirtumą santykiuose, pavyzdžiui, apie tai, kaip dažnai norisi leisti laiką su draugais ar keliauti.

Svarbu ne kaltinti partnerį dėl to, kad jis nori mažiau ar daugiau sekso, o išsiaiškinti, kaip abu jaučiasi dėl esamos situacijos. Galbūt vienas partneris jaučiasi atstumtas, o kitas – spaudžiamas. Šie pojūčiai gali tapti dar sudėtingesni, jei apie juos nekalbama. Kalbant atvirai, galima atverti kelią sprendimams, o ne dar giliau slėpti frustraciją.

Pokalbiai apie intymumą turėtų vykti ne tik tada, kai jau atsirado konfliktas. Geriausia, kai tokios temos tampa natūraliu poros bendravimo dalimi, kaip aptarti dieną ar ateities planus. Taip susikuria saugi erdvė, kurioje galima dalintis, nebijant būti nesuprastam.

Suvokti savo ir partnerio poreikius

Dažnai vienas iš partnerių nežino, kodėl jo seksualinis noras sumažėjo, tai gali būti fizinės ar emocinės priežastys, apie kurias net pats žmogus nesusimąstė. Kartais tai nuovargis, hormoniniai pokyčiai, nerimas, sveikatos problemos ar net pasąmoninis stresas. Kita vertus, tas, kuriam sekso norisi dažniau, gali jaustis atstumtas ar net negeidžiamas, ypač jei nėra aiškaus paaiškinimo dėl pokyčių.

Svarbu suprasti, kad seksualinis potraukis – ne statiškas, o kintantis reiškinys. Jis gali keistis laikui bėgant, priklausyti nuo gyvenimo situacijos ar net metų laikų. Vietoje to, kad lyginti save su „ankstesniu aš“ ar su partneriu, naudinga pažvelgti į tai, kas šiuo metu vyksta viduje. Pokalbiai apie jausmus, stresą, emocinį ryšį gali padėti išsiaiškinti, kas iš tiesų slypi už noro sumažėjimo ar padidėjimo.

Čia taip pat svarbus empatijos momentas, tiek tas, kuris jaučiasi atstumtas, turi stengtis suprasti partnerio būseną, tiek tas, kuris mažiau nori sekso, turi parodyti, kad tai nėra atstūmimas ar abejingumas. Tik tuomet galima ieškoti abiem priimtinų sprendimų.

Ieškoti kūrybiškų sprendimų ir kompromisų

Kai skirtumai neišnyksta, bet abu partneriai nori likti kartu – metas ieškoti kompromisų. Tai nereiškia, kad vienas turi aukotis, o kitas - laimėti. Tai reiškia, kad abu gali išplėsti savo supratimą apie intymumą ir galbūt atrasti naujų artumo formų, kurios tiktų abiem.

Kartais sprendimas gali būti toks paprastas kaip daugiau apkabinimų, bučinių ar artimo bendravimo, kuris nebūtinai baigiasi seksu. Fizinis ryšys gali būti išreikštas įvairiai – masažas, prisilietimai, net bendras poilsis kartu gali palaikyti emocinį ryšį, kuris dažnai yra pamatas ir seksualiniam troškimui.

Taip pat verta pagalvoti apie seksualinės rutinos keitimą, galbūt įvairovės trūkumas daro intymumą mažiau patrauklų vienam iš partnerių. Kartais net atvira kalba apie fantazijas ar norus gali padėti sugrąžinti susidomėjimą. Tačiau viskas turi vykti tik abiejų sutikimu, be spaudimo ar kaltės jausmo.

Santykiai reikalauja abipusio įsiklausymo

Seksualinis nesuderinamumas nėra santykių pabaigos ženklas – tai tik iššūkis, kurį galima įveikti. Svarbiausia yra noras suprasti, o ne teisinti ar spausti. Intymumas, tai ne tik fizinis aktas, bet ir emocinis artumas, pagarba, saugumas, atvirumas. Kai tuo rūpinamasi kartu, net ir skirtingi norai gali nesukelti konflikto, o tapti proga dar labiau pažinti vienas kitą.

Kiekviena pora turi savo tempą ir ritmą, svarbiausia ne lygintis su kitais, o ieškoti to, kas tinka jums. O jei iššūkis tampa per sunkus – galima pasitarti su porų terapeutu ar seksologu. Kartais net vienas išorinis žvilgsnis gali padėti rasti išeitį, kurios patiems nematyti.