Triukšmo kontrolė Lietuvoje: statybų sektoriuje grįžta senos klaidos, dokumentai vėl tampa formalumu

Laboratorijos yra pasirengusios ir atlieka reikiamus matavimus bei skaičiavimus, tačiau dalis įmonių vėl pradėjo ieškoti „trumpiausių kelių“ gauti dokumentus be realių tyrimų, o valstybinės institucijos tokius atvejus ne visada gali sukontroliuoti – tam nėra sukurto mechanizmo.

„Situacija primena prieš 15 metų vyravusią praktiką, kai svarbiausia buvo greitai gauti statybų užbaigimo dokumentus, o ne realiai įvertinti statinio kokybę“, – sako Akustinių tyrimų centro vadovė ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narė Laura Nariūnienė. Ekspertės pastebėjimu, statytojų siekis matavimus ir sertifikatus paversti formalumu, įgyti juos aplinkiniais keliais, pastatų valdytojams kelia riziką ne visada gauti tai, už ką sumoka.

Stagnuojantys reglamentai

Esminė problemos šaknis – pasenę normatyvai. Pavyzdžiui, triukšmo kontrolę reglamentuojantis Statybos techninis reglamentas (STR) praktiškai nepakitęs nuo 2004 metų ir nebeatitinka šiuolaikinių technologijų bei naudotojų poreikių.

„STR, kuris reglamentuoja pastatų apsaugą nuo triukšmo, praktiškai nepakitęs jau daugiau nei dvidešimt metų. Reglamentai nebeatitinka šiuolaikinių technologijų ir žmonių poreikių. Apie tai nuolat kalbame, bandome inicijuoti pakeitimus“, – pabrėžia L.Nariūnienė.

Už STR atnaujinimą atsakinga Aplinkos ministerija. Jos atstovai pripažįsta, kad diskusijos dėl atnaujinimo tęsiasi, tačiau realių sprendimų dar nėra. Po vadovybės pokyčių ministerijoje ir SSVA buvo pristabdyta ir idėja kurti bandymų protokolų registrus – analogiškus energinio naudingumo sertifikatų sistemai.

Kur dingsta kontrolė?

Problema slypi ne tik statytojų spaudime, pasenusiuose reglamentuose, bet ir kontrolės mechanizmuose. SSVA administruoja „Infostatybos“ sistemą, tačiau netikrina įkeltų dokumentų turinio. „Už dokumentų teisingumą atsako juos pateikiantys asmenys. Skundus nagrinėja Statybos inspekcija“, – aiškina SSVA vadovas Gediminas Katinas.

Statybos inspekcija (VTPSI) nerenka statistikos apie skundus dėl pastatų apsaugos nuo triukšmo. „Statinių normatyvinę kokybę privalo užtikrinti rangovas, projektuotojas, ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Jie atsako už defektus per garantinį terminą“, – sako Statybos inspekcijos atstovė Viktorija Šinkūnienė.

Kontrolė, kaip komentuoja L.Nariūnienė, dažnai apsiriboja formalumais.

Rizikos gyventojams

Dabartinė sistema kelia tiesioginę grėsmę gyventojų komfortui ir sveikatai. Žmonės rizikuoja įsikelti į būstus, kurių garso izoliacija realiai neatitinka normų, abejotini energinio naudingumo realūs duomenys, nors pagal dokumentus viskas tvarkinga. Skundai sprendžiami tik reaguojant į problemas, o prevencinis mechanizmas praktiškai neveikia. Tuo pat metu kai kurie rangovai ir užsakovai įpranta „uždengti“ kokybės trūkumus popieriais, neretai gaunamais aplinkiniais keliais, nes žino, kad institucijos dokumentų turinio netikrina.

„Dėl visų šių priežasčių šiandien kai kurie statinio užbaigimo dokumentai dažnai tampa vien formalumu, taip nesuteikdami tikros informacijos apie pastato kokybę, o gyventojai tampa ydingos kontrolės sistemos įkaitais“, – apie sugrįžtančias neigiamos praktikos rizikas ir pasekmes kalba L.Nariūnienė.

Kompleksinio požiūrio poreikis

Nepaisant problemų, sektoriuje yra ir labai gerų praktikų. Nemažai užsakovų akustikos specialistus įtraukia dar projektavimo stadijoje, siekdami užtikrinti tinkamą komforto lygį.

„Turime ne vieną atvejį, kai projektavimo stadijoje bendradarbiaujame su projektuotojais, užsakovais ir padedame atrasti optimaliausius sprendimus“, – sako L.Nariūnienė. Tokia praktika leidžia iš anksto suplanuoti veiksmingus sprendimus ir sumažina riziką, kad pastato garso izoliavimo ar energinio naudingumo rodikliai neatitiks minimalių reikalavimų ir lūkesčių.

Galimos išeitys

Situacija nėra be išeičių. Pirmiausia būtina atnaujinti STR, kad akustinės kokybės reikalavimai atitiktų dabartines technologijas ir žmonių lūkesčius. Kitas žingsnis – sukurti registrus, kuriuose būtų kaupiami ir tikrinami realūs bandymų protokolai, panašiai kaip energinio naudingumo sertifikatų sistema. Tai leistų aiškiai atskirti, kurie matavimai atlikti, o kurie tėra formalus įrašas.

Taip pat būtina aiškiai įvardinti instituciją, atsakingą ne tik už dokumentų formą, bet ir už turinio tikrinimą – šiandien tokios atsakomybės praktiškai nėra. Dar projektavimo stadijoje turėtų būti įprasmintas akustikos ir kitų sričių specialistų darbas, kad problemos būtų sprendžiamos iš anksto, o ne pridengtos popieriais statybos pabaigoje.

„Nei pakoreguoti teisės aktai, nei inovatyvūs sprendimai nepadės, jei nebus esminio suvokimo, kam šie matavimai ir sertifikatai reikalingi iš tikrųjų“, – pabrėžia ekspertė, Akustinių tyrimų centro vadovė ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narė L.Nariūnienė. Pokyčiai leistų sukurti sistemą, kurioje dokumentai taptų ne formalumu, o realiu įrankiu užtikrinant gyvenimo kokybę ir tvarumą.