Z karta diktuoja taisykles: pasakė, kas juos atbaido nuo darbo, o kas prikausto ilgam

Prognozuojama, kad jau šiais metais Z karta sudarys apie 27 proc. pasaulinės darbo jėgos, todėl darbdaviams tampa vis svarbiau suprasti jų lūkesčius. Kokį darbą Z kartos atstovai įvardija kaip košmarą, o kokį – dirba noriai? Ką turėtų žinoti darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti „nepatogią“ kartą, kuri dažnai nuvertinama, tačiau į darbo rinką atneša gerų naujų vėjų?

Apie tai bus diskutuojama gegužės 14 d. „Litexpo“ vyksiančioje konferencijoje – parodoje „Motivated at Work“. Jos metu pranešėjai dalinsis įžvalgomis apie organizacinę kultūrą, bus diskutuojama asmeninės motyvacijos, emocinės sveikatos temomis, vyks praktinės dirbtinio intelekto panaudojimo bei verslo ryšių mezgimo dirbtuvės bei paroda, kurioje bus galima susipažinti su įvairiomis prekėmis ir paslaugomis, skirtomis darbuotojų motyvacijai, tobulėjimui ir gerovei stiprinti.

Ne – kontrolei, beprasmybei ir hierarchijai

Dokt. Rūta Lapinskienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja ir darbdavio rinkodaros agentūros „The Promise“ bendraįkūrėja pasakoja, kad Z kartos atstovai vengia darbdavių, kurie simbolizuoja sustabarėjimą, kontrolę ir abejingumą žmogui. Jie tikrai nedirbtų įmonėje, kurioje vyrauja mikrovaldymas, nepasitikėjimas darbuotojais, griežta hierarchija ar atgyvenęs požiūris į darbo laiką. Z karta ypač jautri darbdavio empatijai, todėl įmonės, kurios nesirūpina darbuotojų emocine gerove ar net ignoruoja žmogaus poreikius, jiems atrodo atstumiančios.

„Z kartos košmaras – tai darbas, kuriame nėra jokio augimo, jokių naujų iššūkių ir jokios prasmės. Tai gali būti rutininės, monotoniškos užduotys, kurios niekaip neprisideda prie asmeninio tobulėjimo ar nesuteikia galimybės įgyvendinti idėjų. Taip pat atstumiantis darbdavys – tas, kuris komunikuoja viena, o viduje elgiasi priešingai. Jei žadamas lankstumas, bet iš tikrųjų reikalaujama „būti vietoje nuo 8 iki 17“, jei deklaruojama pagarba, bet į darbuotojus žiūrima kaip į resursus – Z karta labai greitai tai pajunta ir pasitraukia“, – pasakoja R. Lapinskienė.

Jos teigimu, Z karta ieško ne tik darbo vietos, bet ir vertybiškai artimos aplinkos. Tad darbdaviai, kurie nesugeba keistis, nėra atviri, nesiklauso darbuotojų ar slepia informaciją, Z kartai atrodo ne tik nepatrauklūs, bet ir nepatikimi.

Nuo prasmės iki įtakos

Remiantis ISM atlikto tyrimo rezultatais, Z kartos atstovams svarbiausi trys darbdavio patrauklumą lemiantys veiksniai – darbo ir gyvenimo balansas, ekonominė vertė ir augimo galimybės.

„Jie tikisi lankstaus darbo modelio, sąžiningo atlygio bei realių galimybių mokytis ir tobulėti. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir socialinis aspektas, apimantis ne tik organizacinę atmosferą, bendruomeniškumą ir pagarbą, bet ir prasmingo darbo paiešką bei galimybę prisidėti prie reikšmingų veiklų. Nors pirmieji trys kriterijai dažniausiai nulemia pradinį darbdavio patrauklumą, būtent kultūra, santykiai ir darbo prasmė dažnai lemia, ar jaunas žmogus pasiliks organizacijoje ilgam“, – teigia R. Lapinskienė.

Dr. Dominyka Venciūtė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė ir „The Promise“ bendraįkūrėja priduria, kad Z kartos svajonių darbas – tai lankstus, prasmingas darbas su aiškiomis tobulėjimo ir karjeros galimybėmis.

„Jie vertina darbo-gyvenimo balansą, todėl pageidauja nuotolinio arba mišraus darbo modelio ir lanksčių grafikų. Svarbu, kad darbo turinys būtų įdomus, atitiktų jų vertybes, o organizacinė kultūra būtų įtraukianti ir mažiau hierarchinė. Vis dažniau šios kartos atstovai svajoja apie karjeras, kurios leidžia jiems būti matomiems, įtakingiems ir kurti turinį – pavyzdžiui, kaip kūrėjams socialiniuose tinkluose. Tai atspindi jų poreikį saviraiškai ir autentiškumui darbe“, – sako D. Venciūtė.

Neklausti, kur save mato po penkerių metų

D. Venciūtės teigimu, pagrindiniai iššūkiai, dirbant su Z karta, dažniausiai ir kyla dėl jų aukštų lūkesčių darbo lankstumui, darbo ir asmeninio gyvenimo balansui bei profesinio tobulėjimo galimybėms.

„Jie žino savo teises, tikisi atviros ir pagarbios darbo kultūros. Be to, Z karta, augusi skaitmeniniame pasaulyje, linkusi pirmenybę teikti virtualiam bendravimui, o tai kartais lemia ir norą vengti gyvo kontakto. Jie taip pat pasižymi trumpesne dėmesio išlaikymo trukme, greitai praranda motyvaciją monotoniškame darbe ir dažniau keičia darbo vietas ieškodami naujų iššūkių. Galiausiai, jiems ypač svarbi darbo prasmė – jei jie nemato, kaip jų veikla prisideda prie didesnių tikslų, motyvacija gali sumažėti“, – sako ji.

Įmonės deda daug pastangų skatindamos darbuotojų lojalumą, tikėdamosi, kad jie pasiliks organizacijoje kuo ilgiau. Tačiau Z karta į darbo santykius žvelgia kitaip – jų akimis „likti ilgam“ nereiškia 20 metų toje pačioje įmonėje ar pozicijoje.

„Todėl per darbo pokalbį paklausę, kaip save mato po penkerių metų, nenustebkite. Jie labiau linkę mąstyti trumpesnėmis perspektyvomis ir ieško galimybių augti, mokytis bei realizuoti save čia ir dabar. Vietoj ilgalaikių karjeros planų dažnai renkasi darbus, kurie leidžia įgyti įvairiapusių įgūdžių ir greitai jausti progresą“, – dalijasi D. Venciūtė.

Kelios sekundės suvilioti

R. Lapinskienės teigimu, nors viešojoje erdvėje Z karta dažnai aptariama iš neigiamos perspektyvos, ją derėtų vertinti kaip galimybę organizacijoms augti – peržiūrėti savo kultūrą, lyderystę ir darbdavio vertės pasiūlymą taip, kad jis būtų patrauklus ne tik Z kartai, bet ir visai šiuolaikinei darbo rinkai. Tai galbūt nepatogi, bet labai reikalinga karta, padedanti darbdaviams tapti geresniais.

„Norint tokius darbuotojus pritraukti, darbdaviams reikia autentiškai ir nuosekliai komunikuoti organizacijos vertybes, gebėti aiškiai ir patraukliai pristatyti, kaip organizacija rūpinasi darbuotojais. Svarbu aiškiai įvardinti augimo galimybes, suteikti lankstumo, užtikrinti darbo ir laisvalaikio balansą, siūlyti sąžiningą atlygį“, – sako D. Venciūtė.

R. Lapinskienė priduria, kad svarbu permąstyti karjeros tinklapio turinį, kurį Z kartos atstovai vertina labai greitai ir intuityviai – dažnai sprendimas, ar darbdavys vertas dėmesio, priimamas per pirmąsias sekundes.

„Todėl šiuolaikinis karjeros puslapis veikia panašiai kaip „Tinder“ profilis: jei vizualiai ir turiniu nepatraukia iš karto, jis paprasčiausiai „perbraukiamas“ į šalį. Tai reiškia, kad pirmas įspūdis turi būti stiprus, autentiškas ir atliepiantis Z kartos lūkesčius. Be to, ši karta labai kritiškai žiūri į bet kokią oficialią, korporatyvinę komunikaciją. Jie greitai atpažįsta dirbtinumą, perteklinį „pudravimą“ ar reklamines frazes. Dėl to daug labiau nei karjeros puslapių pažadais jie pasitiki draugų, pažįstamų atsiliepimais, socialinių tinklų pasidalinta patirtimi ar autentiškais darbuotojų įspūdžiais“, – sako ji.