Masinės atakos prieš Lietuvos gyventojus: „Telia“ siunčia kritinį perspėjimą, ši klaida gali kainuoti gyvenimo santaupas

Pasinaudodami vadinamąja „Caller ID“ klastote, sukčiai apsimeta patikimais šaltiniais ir bando išvilioti svarbią informaciją. Aferistų taikinyje atsiduria jūsų prisijungimai prie banko sąskaitų, kortelės duomenys ir kita finansinė informacija. 

Galimybė keisti rodymo numerį egzistuoja seniai ir dažniausiai tarnavo teisėtiems tikslams, pavyzdžiui, kai įmonės skambina klientui iš užsienio arba norima rodyti vieną bendrą numerį, kad vartotojai atpažintų skambintoją. Tačiau šia funkcija susidomėjo ir sukčiai.

Pagrindinis jų tikslas yra pergrudrauti ir įgauti žmogaus pasitikėjimą. Jei matomas numeris atrodo lietuviškas ir priklauso, pavyzdžiui, bankui ar policijai, žmogus natūraliai nusiramina. Sukčius tuo pasinaudoja, taip pat kalba mandagiai, siūlo pagalbą, prašo prisijungti, patvirtinti tapatybę ar atlikti pavedimą. 

O kai auka susivokia, kad tai visai ne tai, apie ką pagalvojo iš pradžių, būna jau per vėlu. Pinigai jau pervesti, o sukčius kažkur Afrikoje, Azijoje ar kitoje šaliai neprieinamoje teritorijoje.

Filtrai, kurie išgelbėjo milijonus

Vien per 2024 metus „Telia“ savo tinkle užblokavo 7,8 mln. suklastotų skambučių. Tai milžiniškas skaičius. Jei nebūtų įdiegtos apsaugos, kas dešimtas skambutis būtų galėjęs būti bandymas apgauti. Šios technologijos dėka lietuviai išvengė daugybės galimų nuostolių.

Vis dėlto pavojus niekur nedingo. Sukčiai nuolat ieško naujų kelių – imituoja lietuviškus numerius per užsienio kodus (pvz., +46 8600…), naudoja neegzistuojančius Kinijos numerius, siuntinėja suklastotas žinutes per „Messenger“, „Viber“, „WhatsApp“ ir net SMS. Kai vienas kanalas uždaromas, jie pereina prie kito.

Kodėl taip sunku visiškai užblokuoti?

Kiekvienas operatorius efektyviausiai gali blokuoti tik tuos skambučius, kurie prisidengia jo tinkle registruotais numeriais. Jei sukčiai bando klastoti kito tinklo ar šalies numerį, toks skambutis gali praslysti. Todėl net ir su pažangiausiais filtrais, pavojus neišnyksta visiškai.

Lietuvoje ši problema pradėta spręsti dar 2023 metais, kai „Telia“ pirmoji įdiegė skambučių filtravimą. Sistemos veikimas buvo akivaizdus jau pirmą dieną – dešimtys tūkstančių skambučių nepasiekė adresatų. Tačiau net ir dabar, kiekvieną ketvirtį fiksuojama milijonai bandymų.

Pasak „Telia“ tinklo architekto Tomo Grinevičiaus, efektyviausia apsauga – vartotojo budrumas. 

Štai keli patarimai, kurie gali apsaugoti nuo 99 proc. sukčių atakų:

• Neskambinkite atgal, jei numeris nepažįstamas.
• Niekuomet nespauskite nuorodų, gautų iš nežinomų siuntėjų.
• Niekada neveskite bankinių prisijungimų ar kortelės duomenų po tokio skambučio ar paspaudus nuorodą.
• Jei kyla įtarimas – uždarykite svetainę ir prisijunkite prie paslaugos tik oficialiai.
• Netikėkite pasiūlymais apie „grąžinimus“, siuntas ar uždarbius telefonu.
• Saugokite kortelės duomenis – kaip saugotumėte namų raktus.
• Jei kilo abejonė – geriau nutraukti pokalbį ir patiems paskambinti žinomu kontaktu.

Nepasitikėti vien tuo, ką rodo ekrane

Skambutis, atrodantis kaip iš banko ar institucijos, dar nereiškia, kad skambina jie. Net patikrinus numerį „Google“, jis gali būti tikras, tik ne skambintojo tapatybė. Todėl budrumas yra jūsų didžiausias sąjungininkas.

Ir nors sistema nėra 100 proc. efektyvi, kiekvienas iš mūsų gali būti tas papildomas filtras, kuris neleis sukčiui pasiekti savo tikslo. Visuomet geriau pasitikrinti du kartus, nei vėliau gailėtis dėl prarastų duomenų ar pinigų.