Nepraeik pro sergantį medį: kodėl žiema yra geriausias metas apžiūrėti sodo medžius?

Vegetacijos sezonu sodininkai dažnai apžiūri sodo medžius, tačiau išsamiai įvertinti jų būklę tuomet trukdo tanki lapija. Žiemą situacija visiškai kitokia – medžiai tarsi „padėti ant delno“. Lapų nebuvimas leidžia tiksliai įvertinti medžio būklę: vainiko formą, šakų išsidėstymą, galimus įtrūkimus, žaizdas ar džiūstančias šakas, kurios vasarą pasislepia žalumoje.

Žiemą ypač patogu pasitikrinti, ar medis nekelia pavojaus žmonėms, pastatams ar įvairioms instalacijoms – ar kamienas nepernelyg pasviręs, ar šakos nekabo virš stogo, takų, naudojamų erdvių ar tvoros linijos. Šiuo metu taip pat lengviau planuoti formuojamuosius genėjimus, nes aiškiai matyti, kurios šakos kryžiuojasi, trinasi tarpusavyje ar auga netinkama kryptimi.

Žieminė medžių būklės apžiūra padeda ir sumažinti ligų bei kenkėjų plitimą kitą sezoną. Pašalinus ant šakų likusius sudžiūvusius vaisius („mumijas“), peržiemojusius sausus lapus ar akivaizdžiai ligotais ir nusilpusiais tapusius ūglius, pavasarį medis pradeda vegetaciją stipresnis ir atsparesnis.

Reguliarūs žiemos patikrinimai leidžia anksti pastebėti problemas, o laiku atliktos sanitarinės priemonės dažnai nulemia spartesnį ir sveikesnį augimą pavasarį. Geriausia medžius apžiūrėti saulėtą ir sausą dieną – tuomet geriau matyti smulkios detalės ir patogiau apeiti bei apžiūrėti medį iš visų pusių.

Kaip atpažinti, kad medis žiemą serga – 3 požymiai?

Patyręs sodininkas gana greitai pastebi, kad su medžiu kažkas negerai. Medžiai siunčia keletą aiškių signalų, kurių nereikėtų ignoruoti:

Marcesencija – tai įdomus fiziologinis reiškinys, kai nužydėję ir nudžiūvę lapai nenukrenta rudenį, bet išlieka ant šakų iki pavasario. Natūraliai taip elgiasi, pavyzdžiui, paprastasis bukas (Fagus sylvatica), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastasis skroblas (Carpinus betulus) ar kai kurie hamameliai (Hamamelis) – japoniniai ir plaukuotieji.

Tačiau kitų rūšių – pavyzdžiui, klevų, uosių ar vaismedžių – atveju ilgai išliekantys, nenukrentantys lapai gali būti rimtų ligų požymis, tokių kaip bakterinis vėžys ar vytulinės ligos (verticilozės) sukeliami pažeidimai.

Žiemą ypač verta apžiūrėti žievės būklę. Sveika žievė turi dengti visą kamieną ir šakas, būti standi ir elastinga. Ligos pažeistose vietose žievė gali luptis, atšokti, trūkinėti, tapti pernelyg trapi ir lengvai lūžti. Po atsikėlusiomis žievės dalimis esantis matomas apnašas dažnai rodo grybelines ligas, o vertikalūs įtrūkimai neretai būna šalčio pažeidimų ir per didelio kamieno įkaitimo saulėtą žiemos dieną pasekmė.

Žiemą be lapų esantys medžiai gali atrodyti tarsi nudžiūvę, tačiau iš tikrųjų po žieve vis dar vyksta gyvybiniai procesai, o vandens ir maisto medžiagas pernešančios audinių sistemos išlieka aktyvios. Kaip tai patikrinti?

Pasirinkite vieną smulkesnę šakelę ir atsargiai pabandykite ją sulenkti. Jei medis sveikas, šakelė bus elastinga ir lengvai pasiduos lenkimui. Negyva šakelė lūš iš karto, net ir veikiama ne itin didelės jėgos.