Pagrindinės klaidos, dėl kurių vaikas nekęsta mokyklos: 7 taisyklės, padėsiančios išgelbėti jo vaikystę

Tėvams tai taip pat iššūkis: kaip išlikti ramiems ir padėti vaikui įsijausti į naują ritmą? Psichologai pabrėžia, kad svarbiausia – ne spaudimas, o palaipsniškumas ir palaikymas.

Pateikiamos rekomendacijos padės pirmąsias mokslo metų savaites padaryti mažiau įtemptas ir vaikams, ir tėvams.

Kodėl adaptacija tokia svarbi

Mokslo metų pradžioje daug vaikų jaučia nerimą. Jis gali slėptis po dirglumu ir pasireikšti dėl daugybės priežasčių: naujas dienos režimas, nepažįstami vaikai, nauji mokytojai.

Net ir vyresnėse klasėse mokiniai nėra tikri, ar pamatys tuos pačius bendraklasius, kokius paliko gegužę. Nežinomybė ir pasikeitimai kelia įtampą, todėl labai svarbu vaikui padėti nusiraminti ir palaipsniui priprasti prie naujos tvarkos.

Kaip atpažinti vaiko patiriamą stresą

Nerimas. Atsiranda naujų baimių – tamsos, buvimo vienam, ėjimo į mokyklą, būrelius ar kitas veiklas.

Perdėtas budrumas. Vaikas nuolat tikrina, ar viskas gerai, dažnai perklausia, ar tėvai nepyksta, tampa itin jautrus garsams ir kitiems dirgikliams.

Sujautrėjimas ir sujaudinimas. Vaikui sunku nusėdėti vietoje, jis greitai peršoka nuo vienos veiklos prie kitos, blaškosi.

Pasikeitęs valgymo elgesys. Vaikas pradeda valgyti daugiau ir dažniau, nuolat nori ką nors užkąsti arba, priešingai, visai praranda apetitą.

Nuotaikos svyravimai. Vaikas atrodo liūdnas, dažnai skundžiasi nuovargiu, greitai įsižeidžia ar nusimena.

Aggresyvumas. Iš ramaus „kačiuko“ vaikas staiga tampa lyg „tigras“ – dažnėja konfliktai su bendraamžiais ar broliais ir seserimis, į pastabas atsakoma šiurkščiai, dažnai šaukiama, vartojami žeidžiantys žodžiai.

Jeigu tokie simptomai nepraeina per mėnesį, vertėtų kreiptis pagalbos į psichologą.

Kaip padėti vaikui prisitaikyti prie mokyklos?

1. Sutvarkykite miego ir mitybos režimą

Prie „mokyklinio režimo“ geriausia pratintis bent savaitę prieš rugsėjo 1-ąją. Jei to padaryti nepavyko, pradėti niekada nevėlu – net ir nuo pirmos mokslo dienos.

Vaikas turėtų gultis ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad organizmas priprastų. Labai svarbūs ir pusryčiai – net lengvas rytinis užkandis padės vaikui turėti daugiau jėgų pirmosioms pamokoms.

2. Kurkite teigiamą mokyklos įvaizdį

Nebauginkite vaiko frazėmis „jei nesimokysi, gausi bausmę“. Verčiau kalbėkite apie mokyklą kaip apie vietą, kur galima susirasti naujų draugų, sužinoti daug įdomaus ir patirti malonių atradimų.

3. Ruoškite daiktus kartu

Vakare kartu su vaiku susidėkite kuprinę, išsirinkite drabužius kitai dienai. Tai sumažina rytinį chaosą ir suteikia vaikui jausmą, kad jis pats dalyvauja procese ir jį valdo.

4. Kurkite ryto ritualus

Apsikabinimai, pusryčiai kartu, trumpas pokalbis pakeliui į mokyklą – tokios mažos smulkmenos kuria saugumo jausmą. Jei rytais neskubama ir nevyksta barniai, vaikas į klasę užeina daug ramesnis.

5. Žaiskite „mokyklą“ namuose

Tai ypač naudinga pirmokams. Galima pažaisti „pamokas“, „pertraukas“, „skambutį“, „namų darbus“. Tokie žaidimai padeda vaikui nusiraminti, nes mokyklos aplinka tampa labiau pažįstama ir ne tokia baugi.

6. Neperskraukite būreliais

Pradėti nuo daugybės papildomų veiklų iš karto – klaida. Jei po pamokų vaikas dar turi tris skirtingus būrelius, stresas tik didėja. Iš pradžių svarbiausia – adaptacija prie mokyklos, o tik vėliau, kai vaikas apsipras, galima pamažu pridėti naujų veiklų.

7. Klausykitės vaiko ir nebauskite už klaidas

Jei vaikas sako: „Aš bijau“ arba „Nenoriu eiti į mokyklą“, neignoruokite to. Pasidomėkite, kas būtent jį neramina. Atviras pokalbis ir nuoširdi tėvų parama dažnai išsprendžia didžiąją dalį sunkumų.

Kartais verta leisti vaikui dieną pailsėti namuose, ypač jei jis labai pervargęs. Pirmokams labai padeda ir dienos miegas ar bent ramus poilsis po pamokų.

Stenkitės ne barti už prastesnius pažymius, netvarkingą sąsiuvinį ar klaidas. Geriau ramiai išsiaiškinkite, kas vaikui sunkiausia, ir pasiūlykite savo pagalbą.

Kada reikalinga psichologo pagalba?

Jei vaikas labai ilgai negali prisitaikyti: prastai miega, nuolat vengia mokyklos, dažnai serga be aiškios priežasties, verta kreiptis į mokyklos psichologą ar kitą specialistą. Tai rūpestis vaiko emocine sveikata ir jo ateitimi.

Prisitaikymas prie mokyklos – procesas, priklausantis ne tik nuo vaiko, bet ir nuo suaugusiųjų elgesio šalia jo. Ramybė, meilė ir tinkama dienos organizacija padeda išvengti perteklinio streso ir paverčia mokslus ne baime, o įdomiu nuotykiu.