Patyrusios sodininkės patarimas: štai ką reikia įberti į duobutę, kad pomidorai derėtų

Įprasta praktika – į sodinimo vietą berti perpuvusio mėšlo ar pelenų, tikintis taip paskatinti greitesnį pomidorų augimą. Tačiau patyrę daržininkai puikiai žino: per didelis organinių trąšų kiekis pačioje pradžioje gali pakenkti ir paskatinti vadinamąjį „nutukimą“ – kai augalas auga lapais, bet ne derliumi.

Tada pomidoras augina didžiulę lapiją, tačiau stiebas išlieka plonas, silpnas ir imlus ligoms. Be to, svarbu nepamiršti, kad pelenai keičia dirvos rūgštingumą, o tai dažnai tampa stresu jautriai pomidorų daigų šaknų sistemai.

Todėl, norint, kad daigai greitai prigytų ir nesustotų augti, geriau rinktis neutralesnes trąšas, pavyzdžiui, kaulų miltus. Tai natūralios kilmės trąša, kurioje gausu lengvai įsisavinamo fosforo ir kalcio.

Pomidorams persodinimo metu azotas, skatinantis lapijos augimą, dar nėra toks svarbus, kaip fosforas, būtinas stipriai šaknų sistemai formuotis. Kalcis stiprina augalo imunitetą ir sutvirtina stiebo audinius, todėl jauna pomidoro šakelė tampa atsparesnė kenkėjams ir grybinėms ligoms, kurios dažnai užpuola nusilpusius daigus iškart po pasodinimo.

Kaulų miltai – tai lėtai veikiančios trąšos, todėl jie nesukelia šaknų „nudeginimo“, kaip kartais nutinka su koncentruotomis mineralinėmis trąšomis. Naudojant kaulų miltus, daigai gauna reikalingų maisto medžiagų be perteklinio tręšimo rizikos.

Kaip ir kiek naudoti kaulų miltus?

Užtenka į kiekvieną duobutę įberti saują kaulų miltų, lengvai sumaišyti su žemėmis ir gausiai palaistyti. Po to į tokias paruoštas duobutes sodinami pomidorų daigai, kaip įprastai.

Kaulų miltai suyra palaipsniui, todėl maisto medžiagos augalui tiekiamos lėtai ir tolygiai. Taip pomidorų daigai gauna fosforo ir kalcio tiek, kiek reikia, nepatirdami streso nuo per didelio trąšų kiekio. Tokia paprasta priemonė padeda daigams greičiau įsišaknyti, sustiprėti ir vėliau atsidėkoti gausiu derliumi.