Poreikis tik augs, o specialistų dar trūksta: atskleidžia, kas paskatintų jaunimą rinktis inžinerijos mokslus

Vis tik, pasak VIKO technikos fakulteto dekanės Gražinos Strazdienės, inžinerijos studijų populiarumas pamažu auga. Anot jos, didžiausią studentų augimą ji mato trijose studijų kryptyse: programų inžinerijoje, elektronikos ir automatikos bei mechanikos inžinerijų srityse.  

„Studijų programos yra nuolat atnaujinamos. Be to, atsiranda ir naujos kryptys atliepiančios šių dienų aktualijas: dronų projektavimas ir valdymas, dirbtinio intelekto taikymas, studijos apimančios tvarumo, klimato kaitos ir kitas ir ekologijos sritis“, – sako G. Strazdienė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorė dr. Milena Seržantė sako, kad minėtos studijos krypties studentų augimo tendencija – pozityvus ženklas. Anot jos, šiuolaikiniame pasaulyje, kur dominuoja dirbtinis intelektas, debesija ir kitos technologijos, tvirčiausią pagrindą suteikia būtent inžinerinė specializacija.

„Inžinerijos studijoms pirmiausia motyvuoja aiškios karjeros perspektyvos – paklausa yra tokia didelė, kad dauguma studentų jau vėliausiai trečio kurso dirba pagal specialybę. Tai leidžia jiems iš karto taikyti universitete įgytas žinias praktikoje ir kartu atsinešti realios patirties į studijas, taip išvengiant papildomo perkvalifikavimo. Be to, vis labiau nyksta stereotipas, kad inžinieriai – tai tik „varžtų sukinėtojai“. Šiandien tai yra viena moderniausių ir geriausiai apmokamų profesijų”, – sako dr. M. Seržantė.

Inžinerijos specialistai paklausūs visoje Lietuvoje

Užimtumo tarnybos platformoje kas mėnesį vidutiniškai paskelbiama apie 200 darbo pasiūlymų inžinerijos specialistams ir tiek pat – inžinerijos ir fizinių mokslų technikams.

„Šiais metais Lietuvoje automatikos inžinierių ieškota pusantro karto daugiau nei pernai, trečdaliu išaugo darbo pasiūlymų technologijų ir gamybos inžinieriams skaičius. Didesnis nei pernai poreikis mechanikos ir elektros inžinierių, šių sričių inžinerijos technikų“, –  sako Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Anot jos, automatizacija, robotizacija, įmonėse kuriami produktai, kuriems reikia inžinerinių žinių, neišvengiamai augina inžinerijos specialistų ir technikų paklausą. Tokių darbuotojų šiemet ieškota beveik visose šalies savivaldybėse. Įmonės vis dažniau ieško inžinierių, kurie galėtų kurti ir tobulinti automatizuotas sistemas. Šių specialistų poreikis ypač auga transporto, logistikos ir gamybos srityse.

M. Jankauskienės teigimu, inžinerijos specialistai – tarp paklausiausių darbo rinkoje ne tik Lietuvoje. Technologinė pažanga reikalauja naujų kompetencijų, tad ieškoma ne tik patyrusių inžinierių, bet ir skaitmenizaciją ir automatizaciją išmanančių jaunų specialistų. Šešiolika Europos šalių yra pranešusios, kad joms trūksta gamybos ir

Skiria stipendijas

Įmonės „Grigeo Group“ žmonių ir kultūros vadovė Ineta Kasparaitytė-Tratsinnikava sako, kad kartu su investicijomis į modernią gamybą auga poreikis gamybos linijų operatoriams bei inžinieriams, kurie nori tobulėti, augti kartu dirbant ir įgyvendinant naujus projektus.

„Šiandieninė gamyba – tai technologijų valdymas, automatizuotų procesų priežiūra ir inovacijų įgyvendinimas. Tad vienas didesnių iššūkių su kuriuo šiuo metu ir mes susiduriame – konkurencija dėl talentų. Kai kurių nišinių sričių specialistų paieška gali užtrukti net metus, todėl mes ieškome sprendimų, ne tik kaip pritraukti, bet ir užauginti talentus viduje“, – teigia ji.

Pasak pašnekovės, Grigeo grupės įmonės jau keletą metų lėšas skiria stipendijoms. Bendra stipendijoms skirta suma siekia beveik 80 tūkstančių eurų. Jos suteikiamos labiausiai motyvuotiems studentams, besimokantiems mechanikos inžinerijos, gamybos technologijų, automatikos ir robotikos bei aplinkos inžinerijos programose.

Taip siekiama prisidėti prie inžinerinių profesijų patrauklumo didinimo, studentų praktinių žinių ugdymo ir paskatinti bei palaikyti jaunus žmones pasirinkus inžinerinę studijų kryptį.

„Prie įmonių grupės prisijungę darbuotojai vertina ne tik augimo galimybes, aiškią kompetencijų ugdymo sistemą, atlygį viršijantį rinkos vidurkį bei papildomas motyvacines priemones, bet ir komandos kultūrą, kurioje naujokams padedama integruotis. Vadovai kiekvienam laiko skiria individualiai, supranta ir labai prisideda prie jaunos kartos ugdymo“, – sako I. Kasparaitytė-Tratsinnikava.

Glaudus universiteto ir verslo bendradarbiavimas atneša geriausių rezultatų

Verslo, įdarbinimo ir aukštųjų mokyklų atstovai sutaria, kad siekiant patrauklesnės inžinerijos studijų krypties itin svarbios tikslinės stipendijos, parama abiturientams iš rajonų,  sistemingas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų stiprinimas mokyklose.

„Didžiausią efektą duoda glaudus universiteto bendradarbiavimas su verslu, kai studentai turi galimybę nuo pirmųjų kursų dirbti realiuose projektuose, naudotis moderniomis laboratorijomis, o praktinę patirtį integruoti į studijas.

Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje plačiai taikomas dualinis mokymosi modelis, kai studentai vienu metu studijuoja universitete ir dirba įmonėje pagal specialybę, todėl anksti įsitvirtina darbo rinkoje. Esame įsitikinę, kad sprendimai tampa veiksmingi tik tada, kai universitetai ir verslas veikia išvien”, –  teigia dr. M. Seržantė.