Privačios mokyklos Lietuvoje: tėvai rėžė atvirai, ar išties verta mokėti tūkstančius už vaiko mokslą?

Paskelbė Lina Snarskienė
Paskelbta

Privačios mokyklos Lietuvoje: tėvai rėžė atvirai, ar išties verta mokėti tūkstančius už vaiko mokslą?

Rugsėjo pradžia visada kelia daugybę klausimų tėvams. Nauji batai, kuprinė, sąsiuviniai – tai tik smulkmenos, palyginti su didžiuliu sprendimu, kuris šiandien tampa vis aktualesnis: kokią mokyklą pasirinkti savo vaikui? Valstybinę ar privačią? Diskusijos dėl šio klausimo vis labiau įkaista, nes vis daugiau šeimų svarsto galimybę investuoti į mokslą privačiose įstaigose.

Privačios mokyklos Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. Jos vilioja mažesnėmis klasėmis, modernesniais metodais, didesniu dėmesiu kiekvienam vaikui. Tačiau už šį pasirinkimą tenka mokėti – kartais kelis šimtus, o kartais ir kelis tūkstančius eurų per mėnesį. Ar tokia investicija atsiperka?

Tėvai, kurie jau išbandė privatų ugdymą, dalijasi savo patirtimi. Vieni pabrėžia ramybę ir pasitikėjimą, kad jų vaikas gauna daugiau individualaus dėmesio. Kiti – pripažįsta, jog tai didžiulė finansinė našta, sukelianti įtampą visai šeimai. Straipsnyje aptarsime jų istorijas, ekspertų komentarus bei tai, ar tikrai privati mokykla yra raktas į geresnę ateitį.

Kodėl tėvai renkasi privačias mokyklas?

Pirmoji priežastis – klasės dydis. Valstybinėse mokyklose įprasta matyti 25-30 vaikų klasėje, tuo tarpu privačiose neretai būna tik 12-15 mokinių. Tai reiškia daugiau dėmesio kiekvienam, individualius užduočių pritaikymus ir artimesnį ryšį su mokytoju.

Kita priežastis – šiuolaikiniai metodai. Privačios mokyklos dažniausiai diegia tarptautines programas, daugiau dirba su projektiniais metodais, akcentuoja kritinį mąstymą, kūrybiškumą, kalbų mokymą. Tėvai pasakoja, kad jų vaikai mokykloje ne tik sprendžia uždavinius, bet ir mokosi bendradarbiavimo, viešo kalbėjimo ar net finansinio raštingumo.

Ne mažiau svarbus aspektas – emocinė aplinka. Dalis tėvų, nusivylę patyčių kultūra valstybinėse mokyklose, ieško mažesnių bendruomenių, kuriose vaikas jaustųsi saugesnis. „Mano dukra buvo uždara, turėjo mažai draugų. Privačioje mokykloje jai buvo lengviau, nes mokytoja žinojo kiekvieno vaiko istoriją ir nuolat sekė jų santykius“, – pasakoja mama, pasirinkusi nedidelę privačią mokyklą Vilniuje.

Finansinė pusė – didžiausias iššūkis

Vis dėlto privačios mokyklos nėra prieinamos visiems. Mokestis už vienerius mokslo metus gali svyruoti nuo 3 iki 10 tūkst. eurų. Daugeliui šeimų tai – antras būsto kreditas. „Mums teko atsisakyti kelionių, naujos mašinos, nes viską investuojame į vaiko mokslą. Kartais pagalvoju, ar tikrai verta, bet tada matau, kaip jis noriai eina į mokyklą, ir suprantu – padariau teisingai“, – pasakoja vienas tėtis.

Psichologai pastebi, kad tėvai, pasirinkę privačias mokyklas, kartais patiria „investuotojo spaudimą“. Jie nori matyti greitus rezultatus: geresnius pažymius, konkursų laimėjimus, užsienio kalbų pažangą. Tačiau švietimas nėra sprintas – tai maratonas. Jei vaikas spaudžiamas tik dėl to, kad mokslas kainuoja, gali atsirasti priešingas efektas – stresas, nerimas, motyvacijos stoka.

Ką sako ekspertai?

Švietimo specialistai pabrėžia, kad privati mokykla savaime negarantuoja geresnės ateities. „Svarbiausia yra vaiko asmenybė, šeimos palaikymas ir nuolatinis domėjimasis jo ugdymu. Net geriausia mokykla neduos rezultatų, jei vaikas negauna meilės ir motyvacijos namuose“, – sako edukologė Rasa Barkauskienė.

Kita vertus, tyrimai rodo, kad privačiose mokyklose vaikai dažniau pasiekia geresnių rezultatų užsienio kalbose, o jų gebėjimai bendradarbiauti ir kritiškai mąstyti vertinami aukščiau. Tai gali būti susiję tiek su mažesniu vaikų skaičiumi klasėje, tiek su šiuolaikiniais metodais, kuriems dažnai trūksta resursų valstybinėse įstaigose.

Tėvų išpažintys: už ir prieš

Mama Lina, kurios sūnus lanko privačią mokyklą jau penktus metus, sako, kad negalėtų grįžti prie valstybinės sistemos. „Matau, kaip jis drąsiai kalba angliškai, pats kuria projektus, turi gerą santykį su mokytojais. Jam patinka mokytis. Tą laimę sunku įkainoti.“

Vis dėlto kita mama, Asta, išbandžiusi privačią mokyklą, grįžo į valstybinę. „Mokykla buvo gera, bet finansinė našta buvo per didelė. Vaikas vis tiek mokosi gerai ir valstybinėje, o mes turime mažiau streso dėl pinigų.“

Šios išpažintys rodo, kad nėra vieno atsakymo. Privati mokykla gali būti puikus pasirinkimas, jei šeima tam pasiruošusi finansiškai ir emociškai. Tačiau ji nėra stebuklingas raktas į sėkmę.

Kaip priimti sprendimą?

Ekspertai siūlo tėvams atsakyti į kelis klausimus: ar jų vaikas geriau jaučiasi mažesnėje bendruomenėje? Ar šeima gali sau leisti privačią mokyklą nesukeldama finansinės įtampos? Ar tėvai pasiruošę aktyviai įsitraukti į ugdymo procesą, o ne tik pasitikėti mokykla?

Jei į šiuos klausimus atsakyti „taip“, privačios mokyklos gali būti puikus pasirinkimas. Jei ne – verta pagalvoti apie valstybinę mokyklą su papildomomis veiklomis, būreliais, kalbų kursais, kurie kainuos mažiau, bet gali suteikti panašią naudą.

Privačios mokyklos nėra nei gėris, nei blogis savaime. Tai pasirinkimas, kuris turi ir privalumų, ir trūkumų. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimamas galvojant apie vaiką, o ne apie tai, ką pasakys giminės ar kaimynai. Nesvarbu, kokią mokyklą pasirinksite, vaikui labiausiai reikia jūsų palaikymo, meilės ir tikėjimo juo.

Ar patiko šis įrašas?
 

Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas