Revoliucija upių tvarkyme: griežtesni draudimai ir bauginančios baudos pažeidėjams

Nustatyta, kad tvarkymo ar gilinimo darbams 1 kilometro ir ilgesniame nenutrūkstamame ruože bus privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Už pažeidimus juridiniams asmenims galės būti skiriamos ir daugiau nei 10 tūkst. eurų siekiančios baudos.

Įstatymų pakeitimus inicijavęs Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad tai padės upėse išvengti didelio masto pažeidimų.

Nemuno atvejis parodė spragas

„Didelio masto pažeidimai Nemune, kai vietoj upės tvarkymo darbų buvo atlikti neteisėti gilinimo darbai ir padaryta beveik 8 mln. eurų siekianti žala gamtai, parodė, kokia skylėta yra upių apsauga. Seimo Aplinkos apsaugos komitete parlamentinių kontrolių metu nagrinėjome ne vieną atvejį, kai upės valymo darbai virsta gilinimo darbais, o statybos vykdomos taip, lyg jos būtų atliekamos sausumoje, visai nevertinant poveikio aplinkai: kasama sunkiaja technika, į upę pilamas gruntas, nukasinėjamas upės dugnas ten, kur kažkas to panorėjo.

Džiaugiuosi, kad praėjusių metų pabaigoje pavyko priimti įstatymų pakeitimus, kurie užtikrins didesnę upių apsaugą ir padės išvengti tokio masto žalos, kokia buvo padaryta Nemune“, – sako L. Jonauskas.

Kada privalomas poveikio aplinkai vertinimas?

Pagal įsigaliojusį naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, poveikio aplinkai vertinimas bus privalomas – įrengiant ar gilinant vidaus vandenų kelius, kai įrengiamas ar gilinamas 1 km ar ilgesnis nenutrūkstamas vidaus vandenų kelio ruožas, bei gilinant upių vagas, keičiant krantą ar krantus, įskaitant salų ir dambų įrengimą ar nukasimą, kai gilinamas 1 km ar ilgesnis nenutrūkstamas upės vagos ruožas.

„Net ir trumpalaikis dugno kasimas lemia ilgalaikes ekologines pasekmes, todėl planuojant įrengti vandens kelią ar gilinti upės vagą ilgesniame nei 1 km ruože, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas“, – teigia L. Jonauskas.

Didesnės baudos už pažeidimus

Už valymo ir gilinimo darbų vykdymą vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose, neatlikus planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo arba nepraėjus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, numatytos šios baudos: nuo 4000 iki 6000 eurų ir už pakartotinį pažeidimą – nuo 7000 iki 10 000 eurų.

Už aplinkosauginių reikalavimų, susijusių su paviršinių vandens telkinių dugno valymu ir gilinimu, pažeidimus numatytos šios sankcijos: bauda nuo 5000 iki 10 000 eurų ir už pakartotinį nusižengimą – nuo 10 000 iki 15 000 eurų.

„Seimo Aplinkos apsaugos komitete parlamentinės kontrolės akiratyje atsidūrę Nemune ties Alytumi ir Druskininkais padaryti upės vagos pažeidimai, atsiradę ją neteisėtai gilinant, parodė, kad problemą būtina spręsti kompleksiškai. Pirmą kartą už tokius pažeidimus numatyta atsakomybė juridiniams asmenims. Dažnai tokius darbus lydi ne vienas pažeidimas, todėl baudų ir žalos aplinkai atlyginimo suma taps tikrai didele našta, kuri, tikiuosi, atgrasys nuo pažeidimų“, – sako L. Jonauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitete dėl aplinkosauginių pažeidimų Nemune dar praėjusių metų vasario mėnesį vyko parlamentinė kontrolė su įvairių institucijų atstovais. Aplinkos apsaugos departamento pradėtas tyrimas parodė didelius upės vagos pažeidimus ir reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai bei žuvų ištekliams. Žala aplinkai įvertinta 8 mln. eurų.