Rugsėjis yra paskutinis šansas paruošti rožes žiemai, viena klaida gali kainuoti visą žydėjimą

Rugsėjis – tai paskutinis laikas, kai dar galima imtis priemonių, kurios leis krūmams ištverti pirmąsias šalnas. Jei norisi, kad rožės ne tik išgyventų, bet ir kitais metais vėl žydėtų, reikia laikytis kelių svarbių taisyklių. Daugelis jų paprastos, tačiau dažnai pamirštamos.

Net jei iki šiol buvo laistoma gausiai, tręšiama azotu, pjaunami žiedai ir stiebai – atėjus rudeniui viskas keičiasi. Būtent rugsėjo viduryje pradedamas tikrasis paruošimas žiemai, o to nepaisymas gali kainuoti visą sezoną.

Kaip keičiasi rožių priežiūra rudenį

Vasarą rožių priežiūra daugeliui žinoma – laistymas, tręšimas, apsauga nuo kenkėjų, genėjimas. Tačiau su rudeniu ateina kiti prioritetai. Dabar svarbiausia – sustiprinti krūmą iš vidaus ir apsaugoti jį nuo būsimo šalčio.

Azoto trąšos, kurios iki šiol skatino augimą, šiuo metu nebetinka. Jos skatina naujų ūglių atsiradimą, o tai rudenį visiškai nereikalinga. Toks augimas tik išsekins krūmą ir padarys jį dar jautresnį šalčiui. Dabar svarbiausia – stiprinti šaknis.

Rugsėjį tinkamiausios trąšos yra turinčios fosforo ir kalio. Būtent šie elementai padeda augalui sukaupti energijos atsargas ir pasiruošti šaltajam sezonui. Geriausia, jei šios trąšos būtų įterptos į žemę iki mėnesio vidurio – tada rožės suspės pasisavinti naudingas medžiagas. Jei norisi natūralesnio varianto, puikiai tiks kompostas.

Ką dar reikėtų padaryti prieš šalnas

Kol dar naktimis nėra šalnų, verta apriboti laistymą. Rugsėjo oras jau nebe toks karštas, o drėgmė žemėje laikosi ilgiau. Per didelis drėgmės kiekis šiuo metu kelia pavojų šaknims – jos gali pradėti pūti. Todėl reikia stebėti žemę – jei ji pakankamai sausa, tuomet laistyti galima, bet tik tiek, kiek būtina.

Kai tik naktimis ima kristi temperatūra iki nulio arba dar žemiau, metas imtis apsaugos. Vienas iš paprasčiausių būdų – supilti aplink krūmą durpių ar žemių kauburėlį, maždaug 20 centimetrų aukščio. Tai padės apsaugoti šaknis ir apatines stiebo dalis nuo šalčio.

Taip pat galima naudoti medžio žievę, eglišakius ar specialią agrotekstilę. Kuo daugiau sluoksnių, tuo geresnė apsauga. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos – krūmas turi kvėpuoti, o per didelis tankis gali sukelti puvimą. Jei turite rožių vazonuose – idealiausia būtų jas įnešti į vidų. Jei to padaryti neįmanoma, bent jau apvyniokite vazoną ir saugokite nuo vėjo.

Paprasti būdai padėti vijoklinėms rožėms

Vijoklinės rožės, ypač jaunos, taip pat reikalauja dėmesio. Jas patariama nuimti nuo atramų, paguldyti ant žemės ir apdengti tokiomis pačiomis medžiagomis – žieve, eglišakiais ar agrotekstile. Tai svarbu tam, kad jautrios stiebo dalys nesušaltų.

Beje, jei vijoklė jau stora ir senesnė, ją galima palikti ant atramos, tačiau būtina kruopščiai apvynioti ir izoliacinėmis medžiagomis, ir nuo viršaus, ir nuo šonų. O jei yra galimybė – net sukurti savotišką „namelį“ iš plėvelės ar specialių tentų.

Ko geriau nedaryti – dažniausios klaidos

Didžiausia klaida, kurią daro sodininkai – per vėlyvas pasiruošimas. Jei lauksite pirmųjų šalnų, galite tiesiog nespėti apsaugoti augalų. Be to, kai kurie žmonės rudenį vis dar tręšia rožes azotu – šis veiksmas išprovokuoja naujus ūglius, kurie tiesiog sušals.

Dar viena klaida – per tanki izoliacija be galimybės ventiliacijai. Tai gali paskatinti drėgmės kaupimąsi ir pelėsio atsiradimą. Todėl reikia stengtis sukurti apsaugą, bet ne „šiltnamį“.

Jeigu ruošiatės tinkamai – rožės atsilygina žiedais

Rugsėjis yra paskutinis šansas tinkamai paruošti rožes žiemai. Jeigu tai padaroma laiku ir atsakingai – pavasarį jos vėl pražysta gausiai ir sveikai. Nedaug pastangų gali išgelbėti visą augalą, o kartu ir grožį jūsų kieme kitais metais.

Jei nepamiršite laiku sumažinti laistymo, parinkti tinkamas trąšas, pasirūpinti apsauga nuo šalčio ir išvengti dažniausių klaidų – rožių krūmai peržiemoti galės be didesnių problemų. Kai kitą pavasarį jos vėl žydės, kiekvienas įdėtas darbas pasiteisins su kaupu.