Šalnos gali sugrįžti dar rugsėjo mėnesį: įvardijo, kurie Lietuvos regionai pirmieji pasipuošia šerkšnu

Ne vienam ryte išėjus į lauką akis patraukia sidabru pasidengusios pievos, o daržuose ar soduose atsiradęs šerkšnas tampa aiškiu ženklu, kad vasara galutinai traukiasi.

Šalnos daug kam atrodo romantiškai, tačiau ūkininkams ir sodininkams jos yra tikras galvos skausmas, net ir trumpalaikis temperatūros kritimas žemiau nulio gali sugadinti daržovių derlių ar sustabdyti vaisių brendimą. 

Vis dėlto Lietuva nėra vienodai pažeidžiama rugsėjo šalnų.

Aukštaitija – šalnų sostinė

Aukštaitija dažnai vadinama šalnų sostine. Šis regionas, nutolęs nuo jūros ir stipriai veikiamas kontinentinio klimato, naktimis atvėsta ypač greitai. Slėniuose prie upių ar atvirose pievose pirmasis šerkšnas neretai užfiksuojamas dar rugsėjo pradžioje.

Dieną oras gali būti šiltas, netgi priminti vasarą, tačiau vos nusileidus saulei temperatūra smarkiai krinta, o ryte laukai suspindi balta paklode. 

Toks kontrastas daro didelę įtaką žemės ūkiui – ūkininkai čia priversti anksti nuimti jautriausių daržovių derlių arba saugoti juos dengdami agroplėvele.

Dzūkija – šalnos smėlynuose

Dzūkija, nors ir turtinga miškų, taip pat dažnai sulaukia ankstyvų šalnų. Pagrindinė priežastis yra smėlingos dirvos, kurios labai greitai netenka šilumos. Varėnos, Lazdijų ar Druskininkų apylinkėse rugsėjo viduryje šalnos yra beveik kasmetinis reiškinys.

Dzūkijos ūkininkai žino, kad tokios naktinės temperatūrų duobės gali būti ypač pavojingos bulvėms, morkoms ir kopūstams, todėl jie dažnai griebiasi papildomų priemonių, kad apsaugotų savo laukus nuo netikėto šerkšno.

Žemaitija – aukštumų įtaka

Žemaitija, nors geografiškai yra arčiau jūros, taip pat negali pasigirti ilgu rudens be šalnų laikotarpiu. Čia svarbų vaidmenį atlieka Žemaičių aukštuma. Jos reljefas lemia, kad oras naktimis atvėsta labiau nei pajūryje.

Rietavo, Telšių ar Kelmės rajonuose rugsėjo pabaigoje šalnos pasirodo beveik kasmet, o neretai jas galima išvysti net ir anksčiau. Šiltnamiuose užauginamų daržovių sezonas čia dažnai trumpesnis nei likusioje Lietuvoje.

Suvalkija – staigios ir stiprios šalnos

Suvalkija yra kiek kitokia. Čia šalnų pasitaiko rečiau nei Aukštaitijoje ar Dzūkijoje, tačiau jei jos jau ateina, būna labai stiprios. 

Atviros lygumos Marijampolės ir Vilkaviškio apylinkėse sukuria sąlygas, kad šaltas oras plinta greitai ir tolygiai, todėl šerkšnas padengia didžiulius laukus vienu metu.

Vietos ūkininkai paprastai skuba nuimti daržovių derlių anksčiau arba ieško būdų jį apsaugoti, nes užtenka vienos itin šaltos rugsėjo nakties, kad nuostoliai būtų dideli.

Pajūris – jūros šilumos apsauga

Visiškai kitokia situacija yra pajūryje. Klaipėdos, Šilutės ir Palangos kraštas rugsėjį išlieka saugiausia vieta šalnų atžvilgiu. 

Baltijos jūra čia atlieka natūralios šilumos akumuliatoriaus vaidmenį, dieną įšilęs vanduo naktį palaiko šiltesnį orą, todėl temperatūros svyravimai yra daug švelnesni nei kitur.

Pirmasis šerkšnas pajūryje dažniausiai pasirodo tik spalio pradžioje ar net viduryje, tad vietos gyventojai ilgiau gali džiaugtis rudens gėrybėmis.

Šalnų reikšmė kasdienybei

Šalnos Lietuvoje yra ne tik gražus gamtos reiškinys, bet ir svarbus veiksnys žemės ūkiui bei kasdieniam gyvenimui. Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Žemaitijoje jos tampa pirmuoju rimtu perspėjimu, kad vasara baigėsi, o Suvalkijoje primena apie gamtos galią per vieną naktį pakeisti derliaus likimą.

Pajūrio gyventojai gali pasidžiaugti ilgesne rudens šiluma, tačiau net ir jie žino, kad baltas šerkšnas anksčiau ar vėliau pasibels į jų daržus ir sodus. 

Rugsėjo šalnos primena paprastą tiesą, kad Lietuva yra šalis, kur klimatas labai įvairus, o kiekvienas regionas turi savą gamtos ritmą.