Seimas ruošiasi įvesti dar daugiau draudimų, naujas įstatymas šokiruoja net patyrusius politikus

Tai reiškia, kad reklaminiai stendai, autobusų reklamos ar viešosios erdvės skelbimai apie prekes ir paslaugas galėtų būti ribojami atsižvelgiant į auditorijos amžių. Siūlomas reglamentavimas įtraukia ne tik erotines prekes, bet ir logotipus, kurie, politikų nuomone, gali turėti neigiamą poveikį vaikams. 

Vaikai, jaunesni nei nustatytas vartotojo amžius, neturėtų matyti reklaminių pranešimų apie prekes ar paslaugas, kurios jiems skirtos. Tačiau ši iniciatyva pateko į viešą kritiką bei ironiją – verslininkai kelia klausimą, ar už draudimų neturi slėptis platesni interesai.

Kas siūloma ir kam tai būtų taikoma

Įstatymo pataisos numato, kad reklama, kuri sukurta prekių ar paslaugų vartotojams – nuo 18, 14, 7 metų amžiaus – turėtų būti skleidžiama taip, kad jos nepamatytų jaunesni nei nurodyti vadinamieji vartotojai. Pavyzdžiui, jeigu filmui nustatytas amžiaus cenzas N‑7, jo reklama neturėtų būti rodyta viešose vietose, kur ją gali matyti jaunesni nei 7 metų vaikai. 

Aiškinamajame rašte ypatingas dėmesys skiriamas erotinėms prekėms, bet neapsiribojama vien jomis. Pasiūlyme nurodoma, kad reklaminiai stendai, autobusų reklamos, prekių ženklai (logotipai) negali būti rodomi taip, kad juos matytų jaunesni nei vartojimui skirti asmenys. 

Verslininkai ir reklamos specialistai interpretavo tai kaip įmanomą logotipo rodymo draudimą net ir tada, kai prekė nėra reklamavimo objektas – tik ženklas.

Vaikų apsauga ar pertekliniai ribojimai?

Siūlome pataisos autoriai teigia, kad fizinės reklamos kontrolė Lietuvoje nėra pakankama: televizijoje ar radijuje nepilnamečiams neigiama turinio reklama – ribojama, internete filtruojama, tačiau lauko reklama – beveik nekontroliuojama. Pavyzdžiui, kitose šalyse tokia reklama dienos metu uždengiama arba negali būti šalia darželių ir mokyklų. 

Lietuvoje nėra aiškių ribojimų. Politikai nurodo, kad reklama erotinių prekių ar jų ženklų viešose vietose vaikams gali pakenkti – todėl siūlomas draudimas. Tačiau marketingo asociacijos atstovai perspėja: vaikų pažeidžiamumo klausimai nėra sprendžiami vien draudimais.

Lietuvoje, jų manymu, didesnė problema – netinkamas lytinis švietimas, vaikų psichikos sveikatos palaikymas bei interneto turinio kontrolė. „Uždengti vieną stendą ar logotipą – dar nereiškia, kad vaikas niekada nematys nepatogios reklamos“, – teigia marketingo asociacijos atstovė.

Verslas gresia nuostoliais – logotipas tarp draudžiamų?

Erotinių prekių rinkos dalyviai jau sako – pataisa jų verslui galėtų turėti daug neigiamų pasekmių. Tinklo „Fantazijos.lt“ vadovas teigia, kad draudimas gali reikšti net logotipo, boružėlės simbolio, nerodymą viešoje erdvėje. Anot jo, toks draudimas verslui būtų naujas smūgis: „Uždraudžia ne tik prekę, bet ir mūsų ženklą, logiką, identitetą“.

Savo ruožtu verslo asociacijos atkreipia dėmesį, kad pasiūlymas ignoruoja tai, jog logotipai dažnai nėra reklamos turinys, o prekių ženklinimas. Draudimas gali tapti precedentine priemone, ribojančia ir kitą reklamą, nes klausimas kyla, ką laikyti reklama, o ką – informacija ar ženklu?

Politikai teigia: poveikis bus minimalus

Pataisos aiškinamajame darbe nurodoma, kad priėmus siūlomus draudimus, jokių neigiamų pasekmių verslui nebus. Politikai tikina, kad tai kodėl nebus verslo poveikio, nes draudimas taikys tik tada, kai reklama laikoma žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, o tai reglamentuojama esamais įstatymais.

Visgi dauguma reklamos specialistų sako, kad realybėje verslininkai turės keisti komunikacijos strategijas, laikyti atokiau reklamas nuo vaikų matomos erdvės ar rinktis mažiau matomas vietas. Ir nors politinis tikslas, apsaugoti vaikus, diskusija dėl proporcingumo ir verslo laisvės tik prasideda.

Ar Lietuva kopijuoja Afganistano ar Irako modelį?

Verslininkai šiuokart neslepia ironijos – toks draudimas, jų nuomone, primena autoritarinius sprendimus iš užsienio. Tinklo „Fantazijos.lt“ vadovas teigė, kad Europa neturi analogiško pavyzdžio – nėra valstybės, kur logotipas uždraustas. 

Jis atkreipia dėmesį, kad kartais tokie siūlymai atrodo kaip „politinių stendų“ bajoras. Tuo tarpu reklamos ir marketingo ekspertai vis prataria apie didesnę problemą nei lauko reklama.

Viskas sueina į vaikų asmeninio interneto laiko, socialinės mokyklos, šeimos komunikacijos stoką. Jie ragina valdžią ne tik uždrausti, bet ir investuoti į edukaciją, dialogą bei savireguliaciją.